MČTAU Turizmo fakulteto (TF) projektas „Istorinis Europos kraštas – Žemaitija“ jau įgavo pagreitį. Geriausiai susipažinti su žemaičių krašto tradicijomis galima tik dalyvaujant senąsias tradicijas išsaugojusioje šventėje. Tokia - Užgavėnės Plateliuose.

Rengiantis šventei, dalyvauta virtualiame užsiėmime su Žemaitijos nacionalinio parko vyriausiaja specialiste Aldona Kuprelyte „Užgavėnių papročiai Žemaitijoje. Kaukių gamyba“. Dar rinktasi pasidalinti idėjomis ir sukurti programą pagal pasirinktus Užgavėnių personažus pasirodymui Plateliuose. Ir pagaliau antradienis – kelionė...

Užgavėnės Plateliuose yra viena didžiausių tradicinių švenčių. Šešios dešimtys vilniečių po netrumpos kelionės, įsikūrę ir papietavę poilsio namuose „Šaltinėlis“, apžiūrėję dvaro sodybos ekspozicijas ir arklidėje įkurdintą Užgavėnių kaukių kolekciją, stabtelėję prie medinės Platelių bažnyčios ir iš tolo apžiūrėję Raganų uosį, pavakary įsijungė Užgavėnių linksmybes. Atradimų ir nustebimų netrūko: ir kad Plateliuose dar daug sniego, ir kad folkloro ansamblio persirengėlių kompanija lanko Platelių ir apylinkių žmones.

Įsijungę į persirengėlių procesiją su More priešakyje, patraukė prie Platelių dvaro jaujos - kultūros centro. Žiemos palydas rikiavo garbingas „jenerolas“ iš Žemaitijos sostinės Telšių - Andrius Dacius. Kaip sakė įspūdžiais pasidalinęs Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Bonifacas Vengalis, neliko nepastebėta MČTAU turistų gausi delegacija. Jenerolui įsakius, viešnios iš Vilniaus buvo pakviestos pasirodyti ir dalyvauti gražiausios Užgavėnių panos rinkimuose. Mūsų persirengėlių delegacijai netrūko dėmesio ir arklių varžybose. O Lašininio su Kanapiniu komandų virvės traukimo varžybose vilniškiai prisipažino buvę pralaimėjusioje komandoje. Žemaitiškai skanduojant, žiema išprašyta, sudegė Užgavėnių laužas, supleškėjo liepsnose ir Morė. Dar linksmintasi, šokta kartu su folkloriniu ansambliu.

Trečiadienis keliautojams atnešė naujų įspūdžių. Pasveikinti Valentino dienos varduvininkai, atsisveikinta su poilsio namų šeimininku ir Užgavėnių organizatore Žemaitijos nacionalinio parko specialiste Aldona Kuprelyte. Klausantis pasakojimų apie Platelius, Beržorą ir kitas įdomias Žemaitijos vietoves, pasiekta ir Žemaitijos sostinė – Telšiai. Prie Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios keliautojus pasitiko gidas Vaclovas Vaičekauskas. Uždegantys Žemaitijos patrioto pasakojimai lydėjo ir į Telšių turizmo informacijos centrą, ir prie Didžiosios žemaičių sienos, ir į Šv. Antano Paduviečio katedrą, kur Pelenų dienos šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius.

Po pietų su Pelenų dienos valgiais Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje susitikta su Telšių TAU senjorais. Apsikeista dovanomis ir sveikinimo kalbomis. Kalbėjo Telšių TAU rektorė Danutė Juškienė ir Telšių kunigų seminarijos Rektorius kanauninkas Jonas Ačas, MČTAU Garbės dekanė T. Dilkienė, TF dekanas A. Ivaškevičius ir prodekanė A. Varanauskienė. Skambėjo Telšių TAU moterų ansamblio nuotaikingos dainos. Apie žemaičių veiklą Vilniuje, kalbėjo elektroninio leidinio „Žemaičių žemė“ redaktorė Danutė Mukiene, žurnalo „Būdas“ redaktorius Juozas Šorys ir Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininkas B. Vengalis.

Po susitikimo keliautojai nusileido į Katedros rūsius, kur ilsisi Telšių vyskupų palaikai, stabtelėta prie paminklo Durbės mūšiui atminti.

Kelias į Vilnių vedė pro Rainius, kur prie Rainių atminties koplyčios mus pasitiko Telšių TAU rektorė Danutė Juškevičienė ir Rainių kančios koplyčios prižiūrėtojas Antanas Jokubauskas. Trumpam sustota ir Varniuose. Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje keliautojus džiaugsmingai pasitiko klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Atsisveikinta pažadant aplankyti Varnius dar kartą.

Kelias tolimas, kelionės planas - intensyvus. Nors Rietavui, Plungei ir Kryžkalniui šiek tiek pritrūko laiko, tačiau, kas svarbiausia, patirta. Žinių, įspūdžių ir potyrių daug, dėkingumo išvykos organizatoriams taip pat netrūko, keliautojų nuotaika puiki. Tai ir įrodo, kad lengviau pažinti pačiam dalyvaujant.

Lilija Smalakienė

Bonifaco Vengalio nuotraukos