MČTAU Turizmo fakulteto klausytojų pažintis su Žemaitija įgauna naujų formų. Vasario 20-osios vakarą Vilnius mokytojų namuose įvyko nuoširdus ir turiningas susitikimas su Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariais. “Tai buvo teisingas vakaras“ - taip apie renginį sakė Lietuvos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, įvertinusi ir naujų žinių kupiną turinį, ir emocijas.
Pilnoje Vilniaus mokytojų namų didžiojoje salėje emocijų netrūko. Scenoje - MČTAU Turizmo (TF) fakulteto ir Vilniaus žemaičių vėliavos. Iškilmingu žemaitiškos triūbos, susuktos iš alksnio tošies, garsu paskelbta vakaro pradžia, o folklorinio ansamblio „Tyklė“ dainą „Kur Šatrija, Rambynas, kur Minija srauni, laisvoj žemaičių žemėj užaugom mes jauni...“ klausytojai sutiko atsistoję.
Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Bonifacas Vengalis, pasidžiaugęs gausiu būriu svečių, paskelbė ir vakaro „Žemaičių tapatybė - daina, rūbas, gyvenamoji aplinka“ tvarką, ir su dalyviais supažindino. Projekto „Istorinis Europos kraštas – Žemaitija“ vadovė MČTAU Turizmo fakulteto prodekanė Albina Varanauskienė, pasidalinusi įspūdžiais iš kelionės po Žemaitiją, vakaro turinį pristatė. Pasveikino susirinkusius ir MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė.
Taip ir prasidėjo. Mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblio „Tyklė“, vadovės Vitalija Brazaitienė ir Eglė Burkšaitytė sakė, kad vietoje paskaitos apie tarmes dainuos autentiškas dainas, surinktas iš konkrečių Žemaitijos vietų ir geriausiai parodančias tarmių skirtumus. Jautriai skambėjo dainos, pasakojančios istorijas, atspindinčios gyvenimo būdo ypatumus, pasaulėjautą, kiekviena su savo biografija ir pateikėju. Ypatingai nuskambėjo beveik du šimtmečius menanti daina apie 1831 metų įvykius, kurios tekstas paslėptas 100 metų išgulėjo stikliniame inde stogo šiauduose. Įdomu buvo ir tas alsknio tošies triūbas pažinti, jų garsu perduodamas skirtingas žinias išgirsti.
Etninės kultūros puoselėtojas istorikas Virginijus Jocys pristatė tautinio kostiumo tyrinėtoją ir kūrėją Dianą Tomkuvienę, kuri gausiai nuotraukomis iliustruotuoje paskaitoje kalbėjo apie žemaičių tradicinę aprangą IX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Aprangos raštų, spalvų ir formų ypatumus dizainerė atskleidė pavyzdžiais iš muziejų kolekcijų. Renginyje dalyvavo ir tautinių kostiumų kūrėja Asta Vandytė.
Dar pristatytas ir naujausias leidinys apie tautinį paveldą „Juostos kilimuose“.
Pokalbyje apie žemaičių gyvenimo aplinką geografė, tyrinėjanti kultūrinį kraštovaizdį, vietovardžius ir apgyvendinimo raidą dr. Filomena Kavoliūtė pakvietė į kitokį pasidairymą po Žemaitiją. Buvo nepaprastai įdomu klausytis ir apie vietovardžių atsiradimą, ir apie žmonių įsikūrimo tam tikrose vietose priežastis, ir apie su Žemaitija susijusių vietovardžių paplitimą kitose Lietuvos vietose. Be kita ko, mokslininkė sakė, kad ten, kur yra kalnų, kalvų, aukštumų, išlikęs nesunaikintas kraštovaizdis, o medė – archaiškiausia tarmybė. Ne vieną nustebimą padovanojo dr. F. Kavoliūtė, kitaip parodžiusi Žemaitiją.
Kaip įprasta, vakaro pabaigoje - gėlės, dovanos ir padėkojimai. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Seimo žemaičių grupės vardu padėką įteikė MČTAU Turizmo fakulteto dekanui Arvydui Ivaškevičiui už projektą „Istorinis Europos kraštas - Žemaitija“. Gėlės ir Seimo narei, neseniai minėjusiai gimtadienį. Gėlės ir padėkos lektoriams bei dainininkams.
Viešnagė visapusiškai naudinga. Atsirado norinčių įstoti į MČTAU, ir norinčių tapti Viniaus žemaičių draugijos nariais.
Lilija Smalakienė
Vaclavo Svidinsko nuotraukos