2017 m. sausio 4 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įvyko prisiminimų popietė, skirta prieš metus Amžinybėn iškeliavusiam MČTAU Garbės nariui, buvusiam Turizmo fakulteto prodekanui Povilui Sidaravičiui, taip pat pristatyta jo atminimui išleista knyga „Grožio ir gėrio keliu“ (leidykla „Diemedis“, 120 psl.; sudarytojai: Jadvyga Miniotaitė, Danutė Kurmilavičiūtė, Vida Rogalskienė).
Ši prisiminimų knyga apie šviesios atminties Povilą Sidaravičių – menininką, pedagogą, floristą, keliautoją, ilgametį LEU dėstytoją, MČTAU Garbės narį, išleista vykdant jo valią. Parengti knygą apie savo nueitą gyvenimo ir kūrybos kelią buvo paties P. Sidaravičiaus sumanymas, tačiau jo įgyvendinti nespėjo ir patikėjo šį darbą Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetui, kurio veikloje aktyviai dalyvavo paskutinius šešerius savo gyvenimo metus. Knygelėje surinkti 36 asmenų prisiminimai. Šiltais, nuoširdžiais prisiminimais apie Povilą pasidalijo jo klasės ir jaunystės draugai, artimi bičiuliai, žmonės, pažinoję Povilą jo turtingoje ir įvairialypėje darbinėje veikloje, kūryboje, pedagoginėje praktikoje, kelionėse, visuomeninėje veikloje. Nuoširdus ačiū visiems, kurie rado laiko, noro ir jėgų papasakoti ar patys parašyti, kokie likimo vingiai buvo suvedę su Povilu. Jūsų prisiminimai – vieninteliai ir nepakartojami, pagrįsti labai asmeniškais bendravimo su išskirtine asmenybe potyriais.
Leidinys gausiai iliustruotas Povilo sukurtomis puokštėmis ir kompozicijomis, ženklinančiomis jo nueitą grožio ir gėrio kelią. Jame gausu nuotraukų iš paties Povilo ir jį pažinojusių žmonių asmeninių albumų. Ši knyga – tai Povilui skirta paskutinė puokštė, sukomponuota iš pačių šviesiausių prisiminimų, iš giliausių jausmų ir liūdesio gijų. Ją klojame ant Amžinybės slenksčio.
Pagerbti Povilo Sidaravičiaus atminimą gausiai susirinko dviejų universitetų – LEU ir MČTAU bendruomenės, Povilo bičiuliai, pažįstami. MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, kuri daugiausia rūpinosi Povilo Sidaravičiaus palydėjimu jo paskutinėn kelionėn, jo atminimo įamžinimu knygoje bei Amžinojo poilsio vietoje, pradėjo prisiminimų popietę, pristatydama knygos apie P. Sidaravičių sudarytojus, leidėjus bei į renginį atvykusius Povilo kolegas, bendražygius, bičiulius.
Savo šiltais prisiminimais apie Povilo gimtojoje Kuršėnų žemėje įspaustas vaikystės pėdas, apie skaudžius jaunystės puslapius pasidalijo Povilo suolo draugas rašytojas dr. Apolinaras Čepulis. Viena iš leidinio sudarytojų, žurnalistė Danutė Kurmilavičiūtė papasakojo pažinusi Povilą kitų akimis – ji kalbino daugumą knygelėje prisiminimais pasidalijusių žmonių. Leidyklos „Diemedis“ vadovas Danas Kaukėnas pasidžiaugė meniška Povilo prigimtimi, jo kūryba ir jo asmenybės šviesa. Popietės dalyviai nuoširdžiai dėkojo medžio drožėjui, tautodailininkui, MČTAU Literatūros fakulteto dekanui dr. Romualdui Šimkūnui, išskaptavusiam skulptūrą-stogastulpį iš šimtamečio Žemaitijoje užaugusio ąžuolo. Skulptūros centre – dvi iš metalo nukaldintos tulpės, žydėsiančios amžinai... Pačius šviesiausius prisiminimus apie Povilą savo širdyje išsaugojo artima bičiulė doc. Živilė Lazdauskaitė. MČTAU Turizmo fakulteto dekanė Teodora Dilkienė, bene daugiausia bendravusi su Povilu paskutinėmis jo gyvenimo dienomis, padėjo išpildyti vieną didžiausių jo svajonių – surengti Povilo meninių fotografijų parodą.
LEU kolegos prisiminė Povilą kaip universiteto estetą, kūrusį nuostabias menines kompozicijas, kurios skleidė šilumą, pagyvindamos ir puošdamos rūmų erdves, konferencijas, kitus akademinius renginius. Kartu su Povilu dirbę kolegos prisiminė jį ne tik kaip talentingą pedagogą, bet ir kaip puikų, šiltą, nuoširdų, aplink save gėrį ir grožį skleidžiantį žmogų.
Abiejų universitetų kolegos, bendražygiai, sielos broliai kalbėjo apie pamatines Povilo gyvenimo vertybes, gėrėjosi jo orumu, o kartu ir paprastumu, kuklumu, begaline tolerancija, gebėjimu duoti ir dalintis.
Visus iki ašarų sugraudino prof. Antano Kiverio atliekama S. Šimkaus daina „Kur bakūžė samanota“, Povilui dedikuotas MČTAU klausytojos B. Nainienės eilėraštis ir A. Čepulio perskaitytos Pauliaus Širvio eilės „Žiedais praregėsiu gėlių“, kurios tarsi dedikuotos Povilui... .
Mes, Povilo kolegos ir bendražygiai, visuomet puoselėsime jo šviesų atminimą, prisiminsime jo nuveiktus darbus ir dvasios artumą.
Nuotraukos Vidos Rogalskienės Medardo Čoboto TAU facebook
Jadvyga Miniotaitė