Diskutuojame
Viena iš temų, kuriomis diskutavo MČTAU Patirties laboratorijos ekspertai, pažymint ES kartų solidarumo dieną (balandžio 29 d.) ir Europos dieną (gegužės 9 d.), yra diskriminacija dėl amžiaus, kuri aktuali visoje Europoje.
Senėjimas yra įprastas biologinis reiškinys. Šis procesas prasideda nuo pat gimimo. Nors amžius yra tik skaičius, juo negalima vadovautis norint nustatyti žmonių galimybes naudotis savo teisėmis ir paslaugomis. Vis dėlto, tam tikru gyvenimo momentu visuomenėje senėjimui suteikiama neigiama reikšmė. 42 proc. vyresnių nei 55 metų europiečių pripažįsta, kad jaučia diskriminaciją dėl amžiaus. Norėdami užtikrinti, kad šiuo metu visi galėtume gyventi bet kokio amžiaus pasaulyje, turime įsitikinti, kad amžius nėra ir niekada nebus pagrindas varžyti žmonių galimybes ir teises mūsų visuomenėje.
Girdime įvairiausių nepagrįstų mitų apie pagyvenusius žmones. Taip, reiktų suprasti, kad tai yra kitoks žmogaus gyvenimo tarpsnis, daug lėtesnis veikimo ar susivokimo prasme. Pagyvenę žmonės nėra gimę su mobiliuoju telefonu rankose, tačiau juos galima išmokyti naudotis mobiliuoju telefonu, ir ne tik skambinti ar atsiliepti, bet ir naudotis internetu, fotografuoti ir padarytas nuotraukas perkelti į savo elektroninį paštą. Pagyvenusius žmones galima išmokyti naudotis kompiuteriu, kuris palengvintų jų nepriklausomybę. Taip, tai užtruktų gal kiek ilgiau, bet ar tai nenutinka ir vaikams mokykloje ar studentams? Tyrimų centras „Pew“ nustatė, kad išmaniuosius telefonus turi 37 proc. 75–79 metų žmonių, o 67 proc. 65 metų ir vyresnių suaugusiųjų prisijungia prie interneto kiekvieną dieną.
Mūsų darbingumas nėra susijęs nei su mūsų amžiumi, nei su odos spalva ar lytine tapatybe. Tai nėra tos priežastys, dėl kurių pagyvenę, norintys ilgiau likti darbo rinkoje žmonės negalėtų užimti vienos ar kitos darbo vietos. Daug pagyvenusių žmonių ne visada gali ir ne visada nori palikti darbo vietą dėl finansinių priežasčių, geresnės emocinės savijautos ar tiesiog norėdami prasmingai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo.
Kartais tenka girdėti priekaištaujant, kad dirbdami pagyvenę žmonės per ilgai užima darbo vietas. Atsakydami į tai, turbūt galėtume paklausti: kas suteikia teisę nuspręsti, kurios visuomenės dalies teisė dirbti pakeičia kitos teisę? Žmonių teisės turėtų būti gerbiamos ir nesusijusios su jų amžiumi. 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, praėjus daugiau nei 50 metų po to, kai užimtumo srityje dėl amžiaus diskriminacijos turime įstatymą, beveik du trečdaliai 55–64 metų darbuotojų nurodė savo amžių kaip kliūtį įsidarbinant.
Pandemijos paveiktų praėjusių ir šių metų iššūkiai mums aiškiai nurodo, kad žmonių lygybė yra svarbiausia, formuojant sąžiningą visuomenę, kurioje visiems asmenims, nepaisant jų amžiaus, suteikiama reikalinga parama ir visos galimybės išgyventi. Praėjus vieneriems metams, viruso sukelta sveikatos, socialinė ir ekonominė krizė pateikė dar daugiau įrodymų apie diskriminacijos dėl amžiaus poveikį, darantį įtaką tiek jaunesnių, tiek vyresnių žmonių orumui ir gebėjimui darniai gyventi šiuolaikinėje visuomenėje.
Švenčiant ES kartų solidarumo dieną ir Europos dieną, šalys ragina Europos Komisiją pradėti rengti „Lygybės strategiją dėl amžiaus“ (Age Equality Strategy), kuri įgalintų paversti Europą vieta, kur:
- būtų suteiktas teisinis pagrindas visoms žmonių kartoms, kad jie galėtų visapusiškai būti Europos ateities dalimi;
- visi galėtume mėgautis vienodomis galimybėmis dalyvauti visuomenės gyvenime, džiaugtis sveikomis gyvenimo sąlygomis, mokytis ir dirbti, prireikus naudotis priežiūros ir slaugos paslaugomis;
- palaikomos solidarumo vertybės ir suteikiami įrankiai formuoti darną Europoje.
ES šalių raginimas dėl ES gyventojų amžiaus lygybės strategijos yra pagrindinis mūsų visų atsakas į ES Žaliąją knygą dėl senėjimo „Skatinti kartų solidarumą ir atsakomybę“.
TAIP – pozityviam senėjimui, NE – diskriminacijai dėl amžiaus!
Parengė MČTAU Patirties laboratorija