Literatūros fakultete vyksta renginiai, skirti 120-osioms spaudos draudimo Lietuvoje metinėms paminėti. Gegužės pirmąją literatai svečiavosi pas Ireną Kubilienę, Lietuvos knygnešio draugijos steigėją ir vadovę, su kuria fakultetą sieja sena bičiulystė, ir jos žydinčiame sode surengė poezijos šventę. Antrąjį gegužės ketvirtadienį po susitikimo su poetu Rimgaudu Valentinu Graibumi ir po jo naujausios knygos „Lėtas lietus“ aptarimo, savo kūrybos eilėraščiais pasidalijo fakulteto poetės Danutė Radžiūnienė ir Edvarda Gecevičienė.

Danutė Radžiūnienė

Jau gegutė kukavo, girdėjau.

Monetų aš neturėjau.

Neturtingus gyvensiu metus...

Bet metai prabėgs, neužtruks.

Sukukavo devynis kartus.

Ar pažadas tikras, tvarus?

Taip noris tikėti pažadais,

kaip vaikystėje norisi žaist.

 Ar girdėjai gegutę?

 Aš  jau,

metų man iškukavo daugiau.

Būsiu doras, teisingas visus

man  pažadėtas metus.

 

   ---

 

Pienių balti pūkeliai

kyla iki dangaus.

Vėjas kilnoja lyg snaiges

pavasario  svaigaus.

Dar vakar geltoni žiedeliai,

pabirę saulutėm ant žemės,

džiugino mūsų akis.

Šiandieną pūkuotais

paukšteliais pavirtę,

kažin kur nuklys.

Sėklos, pasiekusios žemę, įsišaknys.

Taip nenutrūkstamai sukasi ratas

pūkeliais, kur neša lemtis.

 

Edvarda Gecevičienė

 

Pavasario maudynės

Ašaroja, verkia, sniegas,

Ašaros upeliais bėga.

Ten, žemiau, už kalniuko

Suformuoja ežeriuką.

Jau jame antytės prausias

Klega viena kitai į ausį:

Ar matai tu tą paukštelį,

Kuris prausiasi snapelį?

Tai jis daro labai uoliai

Matyt ieškos sau gražuolę?“

Paklegėti vos sumojo,

Būrys paukščių atplasnojo.

Turškias, maudos į valias,

Čiulba, ulba daineles.

Kas gražiausiai pačiulbės

Tam karūną ir uždės.

Miško viliokės

Kapt, kapt, čir, čir

Saulutė vėl aukščiau jau yr.

Jau bunda mėlynos žibutės,

Vylingai mirksi jų akutės,

Pamiškės ošiančios viliokės

Lyg vaikai  linksmai juokias,

Matydamos pūškuojant ežį,

Dar tokį tingų ir nuobodų,

Lyg obuolį pernykščio sodo.

Pavasario ilgesys

Kyla saulė vis aukščiau

O ir šviečia vis skaisčiau.

Diena naktį nugalėjo,

Valanda jau pailgėjo.

Laukt pavasario nedaug.

Greitai lėksim visi lauk:

Kas į mišką, kas į kaimą,

Kas sodybą aplankys,

Kas sukasęs naują lysvę

Sliekui pilvą pakasys.

Kas obels šakas genės,

Kas tvoras taisys, –

Šiaip ar taip visus pažadins

Saulės šiltas spindulys.