Vanduo – būtina ir lengviausiai pažeidžiama žmogų supančios aplinkos dalis. Per MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto paskaitą buvo pateikta daug naudingų žinių apie vandenį.
Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios turi prieigą prie švaraus vandens ir kuriose centralizuotam vandens tiekimui vartojamas tik požeminis vanduo. Požeminis vanduo yra labiau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei žmogaus veiklos cheminės taršos. Lietuvoje išgaunamo vandens gręžinio gylis paprastai siekia 30–50 metrų, o Klaipėdos krašte vanduo imamas ir iš 250 metrų gylio. Aukštą vandens kokybę lemia tai, kad geriamasis vanduo gaunamas iš giliųjų sluoksnių, kurie yra apsaugoti nuo paviršinės taršos, o tokio vandens paruošimas yra daug paprastesnis, palyginti su vandeniu, kuris ruošiamas iš paviršinių vandenų ar net iš sūraus jūros vandens. Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė nuolat kontroliuojama. Iš čiaupo bėgantis geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas, jeigu jis atitinka Lietuvos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nuostatus.
Svarbios politinės priemonės
Politinės priemonės vandens, sanitarijos ir higienos apsaugos srityse yra šios:
-
darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. šeštas tikslas pabrėžia, kad „švaraus vandens ir sanitarijos užtikrinimas visiems gyventojams yra būtinas“;
-
Ostravos aplinkos ir sveikatos deklaracijoje teikta pirmenybė „universaliai ir tvariai prieigai prie saugaus geriamojo vandens, sanitarijos ir higienos visiems ir bet kokiomis aplinkybėmis;
-
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos ir PSO Europos regioninis biuras Vandens ir sveikatos protokolas nustato pagrindines vandens, sanitarijos ir higienos politikos priemones Europos regione. Juo siekiama užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens ir sanitarinių sąlygų visiems;
-
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str. akcentuoja: „Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas.”, 53. str. „Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Valstybė rūpinasi žmonių sveikata...“.
Lietuvos gyventojai turi galimybę gauti vandenį trimis būdais:
-
centralizuotai;
-
individualiai iš šulinių ir gręžinių;
-
fasuotą.
Vandens ištekliai
Dažniausiai centralizuotai vandenį teikia stambieji tiekėjai, tiekdami vidutiniškai daugiau kaip 1 000 m3 vandens per parą arba aprūpindami daugiau kaip 2 000 gyventojų, vykdo vandens kontrolę - programinę priežiūrą. Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra nuolat kontroliuojama. Iš čiaupo bėgantis geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas, jeigu jis atitinka Lietuvos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nuostatus.
Geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia apie 70 tūkst. gręžinių. Vanduo imamas iš giliųjų sluoksnių. Šulinių vanduo nėra apsaugotas nuo taršos incidentų, potvynių, šiukšlių patekimo į vandens šaltinius, klimato išdaigų ir kitų nepageidaujamų įvykių.
Jautrumas nitratams
Šachtinių šulinių vanduo, kuriame nitratų kiekis padidėjęs, kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Jautriausi nitratams yra kūdikiai iki 3-4 mėn. amžiaus, kadangi kūdikių skrandžio PH (mažas rūgštingumas) yra aukštesnis, todėl padidėja nitratų į nitritus bakterinė konversija. Taip pat hemoglobino koncentracija aukštesnė ir nitratai lengviau oksiduojasi į methemoglobiną, kurį turėtų skaldyti fermentas NADH reduktazė. Senyvo amžiaus žmonių, ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis, alkoholinių gėrimų vartotojų ir kt. atvejais, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams, o tuo pačiu ir nitritams, padidėja.
Natūraliai gaunamas vanduo
Natūralus mineralinis vanduo (geriamasis arba fasuotas) gaunamas iš žemės gelmių ir labiausiai apsaugotas nuo aplinkos taršos. Tam, kad gamtinės savybės išliktų nepakitusios, jo paruošimui keliami itin griežti reikalavimai: vanduo tik perfiltruojamas, tai yra iš jo pašalinamos nuosėdos (netirpi geležis, smėlis). Papildomai dar gali būti pridėta angliarūgštės. Toks vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų yra nedaug (iki 500 mg litre), yra tinkamas kasdienei mitybai. Jo per dieną galima išgerti iki 2 l. O toks, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų daug, neturėtų būti vartojamas kaip geriamasis vanduo – jo pakanka stiklinės, dviejų per dieną.
Mineralizuotas vanduo
Mineralizuotas vanduo gaminamas keliais būdais: geriamasis vanduo maišomas su natūraliu mineraliniu vandeniu, daug mineralinių medžiagų turintis vanduo skiedžiamas geriamuoju vandeniu arba į geriamąjį vandenį pridedama sausų mineralinių medžiagų.
Žmogui yra būtinas tam tikras mineralinių medžiagų kiekis, kurį jis privalo gauti su maistu ir gerdamas vandenį. Su geriamuoju vandeniu į žmogaus organizmą patenka nuo 1 iki 10 proc. reikalingo per parą mikroelementų kiekio. Nepakankamas mikroelementų kiekis arba jų perteklius vandenyje gali turėti įtakos įvairiems organizmo funkcijų pakitimams ir ligoms. Lietuvoje nėra požeminio vandens, kuris mineralinių medžiagų turėtų mažiau kaip 50 mg/l, o geriamąjį vandenį tiekiančiose vandenvietėse mineralinių medžiagų būtų daugiau kaip 1500 mg/l.
Norint, kad žmogus jaustųsi gerai, būtų sveikas ir kupinas jėgų, tam itin svarbu palaikyti skysčių pusiausvyrą. Mažiausią nukrypimą nuo normalios skysčių pusiausvyros organizmas nedelsiant reaguoja: išsausėja akių rageną, pasikeičia širdies ritmas, šlapimo spalva.
Jei kankina troškulys
Daugelis žmonių mano, kad atsigerti ir atgauti karštą dieną prarastą skysčių kiekį reikėtų tik tada, kai pradeda kamuoti troškulys. Iš tikrųjų troškulys nėra pirmasis ir vienintelis dehidratacijos požymis. Jeigu jus troškina, vadinasi, organizmo normaliam funkcionavimui jau labai trūksta skysčių. Sunerimti reikėtų pasireiškus kai kuriems ankstyviems dehidratacijos simptomams (silpnumas, dingęs apetitas, paraudusi oda, deginimas skrandžio srityje, galvos skausmas, galvos svaigimas, džiūstanti burna, sausas kosulys, karščio netoleravimas, tamsus stipraus kvapo šlapimas), kurie liudija sutrikusį vandens balansą. Skysčius reikia vartoti saikingai. Gaunamo vandens kiekis turi atitikti išskiriamo vandens kiekį. Per didelis išgerto vandens kiekis sveikatai ne visuomet į naudą. Padidėja krūvis širdžiai ir skystį šalinantiems organams. Jei šie nesusidoroja su pasunkėjusia užduotimi, skystis pradeda užsilaikyti, atsiranda patinimų.
Labai svarbus yra ne tik geriamojo vandens kiekis, bet ir jo kokybė. Miestų gyventojai gali rasti informacijos apie jų aptarnaujamų vandenviečių vandens kokybę internetinėse svetainėse. Pvz.: UAB „Vilniaus vandenys“ aptarnauja 3 rajonus (Vilniaus miestą, Vilniaus rajoną, Šalčininkus) ir teikia vandenį iš 33 vandenviečių. Informaciją apie 33 vandenviečių vandens kokybę galima rasti šiame žemėlapių puslapyje.
Natalja Šliachtič, Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė
Sigitos Eimutienės nuotraukos
