Turizmo fakultetas tęsia keliones po Žemaitiją, gali šį regioną pamatyti savo akimis ir prisirinkti įspūdžių. Šįkart tai buvo edukacinė kelionė į Medininkų žemę.
Dar 2023 m. pabaigoje Turizmo fakulteto vadovybė nusprendė įgyvendinti projektą „Istorinis Europos kraštas – Žemaitija“.
Šaltomis trumpomis žiemos ir ankstyvo pavasario dienomis turistai dėmesingai išklausė paskaitas „Žemaitijos problema kuriant Lietuvos valstybę“, „Žemaitija Nepriklausomybės kovose“, „Pasipriešinimo kovos Žemaitijoje 1944-1953 m.“, „Žemaičiai, Vasario 16-osios Akto signatarai“, „Žymus karvedys iš Žemaitijos Jonas Karolis Chodkevičius“.
Atėjus saulėtoms dienoms labai energinga ir sumani fakulteto prodekanė Albina Varanauskienė ėmė organizuoti edukacines keliones, kad klausytojai savo akimis pamatytų istorinių įvykių vietas ir pajaustų ypatingą nuostabaus krašto aurą.
Paskelbus žinią, kad bus lankomos sakralinės Žemaitijos vietos, pasiryžusių jas vykti buvo tiek, jog teko du kartus keliauti į Šiluvą, Tytuvėnus, Kražius, Užventį, Varnius.
Mieloji Albina nepamiršo, kad šią vasarą būtina pasivažinėti Žemaičių plentu ir proto akimis pamatyti sunkiai dirbančius akmenskaldžius, iš visų jėgų skaldos vežimus tempiančius arklius ir stebėtis, kaip tokie dideli darbai buvo atlikti per nenupasakojamai trumpą laiką – nuo 1934 m. iki 1939 m. liepos 9 d. Vadovė kelionei specialiai parinko liepos 9-ąją, nes tokią dieną 1939 d. Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona iškilmingai atidarė iki šiol tinkamą neypatingai greitai kelionei (plentas neaplenkė nė vieno Žemaitijos miesto ar miestelio) kelią.
Nuostabi kelionė įvyko rugpjūčio 6 d. Prisimindami paskaitose girdėtą dalyką, kad istorinę Žemaitiją sudarė smulkesnės žemės – Karšuva, Knituva ir Medininkai – patraukėme į Medininkus (dabar – Plungės, Šilalės ir Telšių rajonų savivaldybės).
Aplankėme Raseinius, kur labai kvalifikuotas gidas raseiniškis Arnas išsamiai pasakojo šio anksčiau labai svarbaus politinio, kultūrinio ir ekonominio Žemaitijos centro istoriją, parodė, koks sutvarkytas ir gražus Raseinių miestas yra šiandien, kur vienoje svarbiausių aikščių ošia galingas, galima sakyti, amžinas medis prezidento Antano Smetonos sodintas ąžuolas, o to galiūno šešėlyje stovi ne mažiau galingas talentingo skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas „Žemaitis“.
Matėme Kelmę – meno galeriją po atviru dangumi, Užventyje esantį garsiojo Jono Smilgevičiaus – Vasario 16-osios Akto signataro – dvaro parką, per kurį teka viena svarbiausių Žemaitijos upių Venta.
Galiausiai pasiekėme Varnius. Tai ne kas kita, kaip garsieji Medininkai, Medininkų žemės centras. Ilgainiui Medininkus “prarijo“ ant Varnelės upės kranto atsiradę Varniai, vėliau pelnę sakralinio Žemaitijos centro šlovę, nes Varnius išgarsino didieji žemaičių vyskupai – Merkelis Giedraitis, Antanas Domininkas Tiškevičius, pirmasis iš nekilmingų žmonių vyskupas Motiejus Valančius. Varniuose nuo 1622 m. su nedidele pertrauka iki 1864 m. veikė Žemaičių kunigų seminarija. Vyskupas Valančius Varniuose veikė 1850-1864 m. Per tą laiką jis įšventino į kunigus 333 jaunuolius, apsisprendusius tarnauti Dievui ir žmonėms. 1770 m. kunigų seminarija įkurdinta rūmuose, kur neseniai po kapitalinio remonto atvėrė duris tviskantis Žemaičių vyskupijos muziejus.
Iš Varnių nuvykome į Tverus, kur pirmiausia pataikėme į mišias – tikrą atgaivą sielai. Energinga vietinė gidė nulydėjo mus į „Lopaičius, paslapčių ir vaizduotės erdvę, kur žemė jungiasi su kosmosu“, kaip gražiai programoje parašė kelionės organizatoriai. Ne veltui ši teritorija paskelbta Ruškio kraštovaizdžio draustiniu. Nuostabų paveikslą užbaigė vakarėjančios saulės per švelnų rūką nušviestas Ruškio ežerėlis, kuris, kaip kalbama, išgydo nuo visų ligų – reikia tik giliai tikėti.
Pavargę, bet laimingi parai baigiantis pasiekėme savo amžinąjį miestą Vilnių. Kelionės įspūdžiai šildys mūsų sielas ilgais šaltais rudens vakarais ir kurstys viltį dėl kitos vasaros kelionių.
Dr. Vida Kniūraitė
Albinos Varanauskienės ir Bonifaco Vengalio nuotraukos
