Gegužės 8 d. Meninio ugdymo fakultetas sukvietė MČTAU bendruomenę į renginį „Poezijos skaitymai“, skirtą Skaitovų grupės dalyvės, Literatūros fakulteto narės, poetės Erminijos Deviatnikovienės kūrybai pristatyti.
Ankstyvą pirmadienio rytmetį į auditoriją susirinko gausus poezijos mylėtojų būrys. Renginyje dalyvavo MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, rektorato ir Garbės narių klubo atstovai, Literatūros ir kitų fakultetų klausytojai.
Erminija Deviatnikovienė (slapyvardis – Er Minija) – buvusi lietuvių kalbos, literatūros ir muzikos mokytoja, trijų Respublikinių skaitovų konkursų laureatė. Nuo 2014 metų lanko MČTAU Literatūros fakultetą, nuo 2022 m. lapkričio mėn. – Meninio ugdymo fakulteto skaitovų grupės dalyvė.
Er Minija yra išleidusi jau šešias poezijos knygeles. Pirmoji knygelė „Šiaurės moterys“ išvydo dienos šviesą 2008 m., antroji „Sakmė“ – 2018 m., trečioji „Mano gobelenai“ – 2019 m., ketvirtoji „Runos“, penktoji „Laiko medis“ – 2021 m. ir šeštoji „Lietaus upės“ – 2023 m.
Poetė vedė renginį ir savo poezijos pristatymą suskirstė į tris dalis: pirmoji skirta Vilniui, antroji – Ukrainai ir trečioji – mums senjorams.
Nuščiuvusi auditorija atidžiai ir dėmesingai klausė pačios poetės profesionaliai skaitomas Vilniui skirtas eiles:
Nušniojo, nuvilnijo
devynios lietaus bangos.
Nuplovė gatvių smėlį
ir sielos neramumą.
Gali per Vilnių eiti –
nuo saulės akys anka –
ir jaustis lyg bažnyčioj,
klūpodamas per sumą.
Antrosios dalies – Ukrainai skirtų eilių skaitymą netikėtai pradėjo romantinio muzikavimo ansamblio „Romantikai“ akordeonistas ir solistas Antanas Pociūnas. Iš jo lūpų labai įtaigiai ir išraiškingai skambėjo eilės:
Iškyla kraujo upės –
jos niekur nepradingo,
jos per kiekvieną šimtmetį
prasiplečia krantus.
Pasaulis nebeatrenka,
Kas po kojom krinta,
Ir eina lyg į šventę
Pro pragaro vartus...
Kitas Ukrainai skirtas eiles nuoširdžiai ir jaudinančiai skaitė skaitovų grupės dalyviai: Nijolė Šereikienė, Aldona Lėbuvienė, Vaiva Laukaitienė, Marija Šerienė, Irena Rastenienė, Laima Peciukonienė, Reimundas Paunksnis, Virginija Sarnickienė ir fakulteto dekanė Izabelė Bražiūnienė.
Trečioje dalyje pačios Er Minijos skaitytos eilės buvo skirtos mums senjorams, mūsų būčiai, gyvenimo patirčiai ir pamąstymams:
Žemė – styginis instrumentas,
į mantrą paniręs virpėjimas.
Kiekvienas mūsų nervas
įstrigęs Saulės vėjuose.
Gali sėdėt ant akmens,
klausytis dieviškos muzikos.
Neištaręs nė vieno skiemens,
išgirsti Visatos kuždesį.
Poezijos skaitymus paįvairino ir papuošė ansamblio „Romantikai“ smuikininko Liutauro Milišausko profesionaliai atlikta klasikinė muzika ir ukrainiečių melodijų motyvai.
Er Minijos poezija prikaustė klausytojų dėmesį. Susirinkusi auditorija įdėmiai klausėsi ir gaudė kiekvieną ištartą žodį. O kai pabaigoje poetė pasveikino Mamas su praėjusia Motinos diena ir pakvietė drauge skaityti jos parašytą „Maldą mamai“, visi renginio dalyviai iš visos širdies garsiai kartojo kiekvieną jos perskaitytą eilutę:
Tarp žemės ir saulės vėjų
Sklando Tavo dvasia.
Juodžiausiai nakčiai užėjus
Stovėsiu jos šviesoje.
Nutolink pažirusias baimes
Nuo mano tylios galvos.
Dėkosiu už tokią laimę
Dabar ir visados.
Er Minijai dėkojo visi: ir rektorė, ir dekanė, ir skaitovų grupė, ir kolegos literatai, netgi buvęs auklėtinis. O ansamblis „Romantikai“ padainavo keletą dainų „Mano kelias“, „Svajonių laivai“, „Ar prisimeni auštantį rytą“, „Raudonos rožės“.
Nuoširdžiai dėkodami, cituojame žodžius iš poeto Justino Marcinkevičiaus laiško Er Minijai, parašyto 1981.VII.20:
...Norėčiau tikėti, kad poezija Jums – ne momento kaprizas, kad jau visas gyvenimas praeis po jos kryžiumi, kur Jūsų dvasia ir dainuos, ir verks, žiūrėdama į gležną,
nesuprantamą, saldžią žolelę – gyvenimą...
Poeto žodžiai pildosi su kaupu. Linkime Er Minijai kūrybinės sėkmės!
Meninio ugdymo fakulteto informacija
Antano Pociūno, Daliutės Usonytės, Filomenos Marčiulionienės, Kristinos Sadauskienės nuotraukos
