Mūsų sveikata, gyvenimo kokybė ypač priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Būstas yra fizinė aplinka, kurioje žmonės praleidžia daugiausia laiko. Tai vieta, kuri apsaugo mus nuo įvairių grėsmių, bet gali būti ir įvairių pavojų (fizinių, cheminių, biologinių) šaltinis, turinčių neigiamos įtakos mūsų sveikatai, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Neigiamą įtaką sveikatai turi bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir struktūra, per aukšta arba per žema patalpų temperatūra, drėgmė ir apšvietimas, pavojinga jonizuojančioji ar nejonizuojančioji spinduliuotė. Svarbų vaidmenį atlieka patalpų oro kokybė (anglies dioksidas, tabako dūmai, radonas, pavojingos smulkios ir stambios kietosios dalelės bei kt.), triukšmas, alergenai, mikroorganizmai, buityje naudojamos cheminės priemonės, tokios kaip plovikliai, valikliai, dezodorantai ir kt. Labai svarbu patalpose sukurti tinkamą mikroklimatą – temperatūros, oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinį, taip pat ore neturi būti kenksmingų medžiagų arba jų koncentracija neturi viršyti saugaus lygio. Dėl reikalavimų neatitinkančio patalpų mikroklimato gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų.
Temperatūros įtaka sveikatai
Temperatūra turi didelę įtaką žmogaus sveikatai: gali padėti palaikyti sveiką imuninę sistemą ir priešingai, sudaryti sąlygas lėtinėms ligoms paūmėti ar prasidėti naujoms ligoms. Priklausomai nuo gyvenamosios patalpos funkcijos, joje temperatūra turi šiek tiek skirtis:
• miegamajame kambaryje optimali temperatūra yra 17–18°С. Būtent tokia temperatūra pagerina miego kokybę ir sumažina galvos skausmus;
• virtuvėje turėtų būti 18–19°С, nes yra prietaisų, kurie patys skleidžia šilumą (viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys ir kt.) ir padidina patalpos temperatūrą;
• vonios kambaryje rekomenduojama 24–26 °C. Oro temperatūra turi būti aukštesnė, nes drėgmės kiekis yra gerokai didesnis nei kitose patalpose, o esant žemai temperatūrai, jaučiama drėgmė ir sukeliamas diskomfortas;
• vaikų kambaryje temperatūra gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus. Kūdikiui optimalu yra 23– 24°C, o vyresniam vaikui užtenka iki 21–22 °С;
• kitų patalpų vidutinė rekomenduojama temperatūra yra 18–22 °C.
Prasidėjus šildymo sezonui, namuose dažnai būna per sausa. Drėgmės trūkumą galima atpažinti iš šių požymių: esant pernelyg sausam orui, atsikėlus ryte gerklė būna išdžiūvusi, nosis išsausėjusi.
Sausas oras kenkia kvėpavimo takams: išdžiovina gleivinę ir sudaro palankias sąlygas virusams ir bakterijoms patekti į kvėpavimo takus, džiovina akių gleivinę. Akis pradeda perštėti, jos pavargsta, ašaroja, dažnai būna sudirgusios. Sausas oras ypač nepageidaujamas ten, kur žmogus miega ar praleidžia daugiau laiko.
Dėl netinkamo patalpų mikroklimato gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų: depresija, alergijas, nuovargis, galvos skausmai, bendras negalavimas.
Drėgmė ir pelėsis
Patalpose, kuriose drėgna ir kurios blogai vėdinamos, atsiranda pelėsis. Pelėsių grybelis auga namo organinėse medžiagose, kai santykinė drėgmė viršija 75 proc., pvz., medienoje, gipso kartone, tapetuose, klijuose, dažuose ir tekstilėje, knygose. Drėgmė – puiki terpė daugintis bakterijoms.
Įkvėptos pelėsio sporos gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, nosies gleivinės pakitimų, ilgiau būnant tokiose patalpose gali kilti rimtų sveikatos problemų: išsivysto plaučių funkcijos nepakankamumas, paūmėja lėtinės kvėpavimo takų ligos, pvz., astma, bronchitas, ir kt. Alergija dėl pelėsių grybelio gali atsirasti ir tiems žmonėms, kurie anksčiau alergijos neturėjo.
Pelėsis kenkia ne tik fizinei sveikatai, bet tokiose patalpose gyvenantys žmonės dažniau suserga depresija. Todėl būtina tinkamai vėdinti patalpas, naikinti pelėsį neutralizuojant drėgmės šaltinį.
Patalpų vėdinimas
Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, jis turi nuolat cirkuliuoti iš išvėdintų patalpų į neišvėdintas arba iš lauko į vidų ir priešingai. Patalpas būtina vėdinti, kad švarus ir šviežias oras užtikrintų gerą savijautą, darbingumą, kokybišką poilsį ir daugybę kitų svarbių dalykų žmogaus buityje ir gyvenime.
Paprasčiausias ir gana efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.
Patalpų oro tarša
Teršalai – tai į aplinką išmetamos taršiosios medžiagos ar tokių medžiagų mišiniai, kurie dėl žmonių veiklos ar neveikimo patenka į aplinką, ir, darydami poveikį atskirai ar kartu su aplinkos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai. Gyvenamųjų patalpų ore gali būti įvairių taršos šaltinių, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Tai statybinės ir apdailos medžiagos, baldai, apmušalai, išskiriantys įvairias chemines medžiagas, tabako dūmai, deginamos žvakės, smilkalai, oro gaivikliai, namų valymo ir priežiūros priemonės, kvepalai, dezodorantai, kuro degimo prietaisai: patalpų centrinio šildymo ir vėsinimo sistemos, kietojo kuro ir dujų katilai, vandens šildytuvai, židiniai, namų dulkių erkės ir pan.
Nematomi pavojai namuose gali būti susiję ir su buityje naudojamomis cheminėmis priemonėmis (plovikliais, šveitikliais, valikliais) švarai palaikyti. Daugelio valiklių sudėtyje yra pavojingų junginių, juos naudojant, įkvėpti garai gali sukelti alergines reakcijas, sudirginti kvėpavimo takus, nudeginti odą, gleivinę. Ypač koncentruotos ir pavojingos būna kai kurios orkaičių, vonios, tualeto ar vamzdynų valymo priemonės, todėl jas reikėtų naudoti saikingai ir tiksliai vadovautis instrukcijomis.
Galimi apsinuodijimai
Atėjus šaltajam metų laikui, namuose padaugėja apsinuodijimų smalkėmis (anglies monoksidu – CO). Smalkės – tai šalutinis degimo produktas, kai ne visiškai sudeginamas bet kokios rūšies kuras, jos neturi kvapo, skonio ir spalvos, todėl sunku pastebėti jų nuotėkį. Bet koks prietaisas ar transporto priemonė, kuri naudoja benziną, žibalą, alyvą, medieną ar anglį, sukuria CO ir gali kelti pavojų. Smalkių išskiria netvarkingos krosnys, židiniai, modernūs dujiniai katilai, naudojami vandeniui ar patalpoms šildyti.
Nedidelis smalkių kiekis patalpoje sukelia lengvą apsinuodijimą, kuriam būdingas galvos skausmas, svaigimas, veržimo jausmas, pulsavimas smilkiniuose, ūžimas ausyse, padažnėjęs kvėpavimas, pykinimas, kartais su vėmimu, tačiau žmogus išlieka sąmoningas. Anglies monoksidas veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, sukeldamas širdies ligų paūmėjimą dėl sumažėjusio deguonies patekimo.
Rūkymas ir kiti pavojai
Pavojus sveikatai kyla namuose, kuriuose rūkoma. Rūkant išsiskiria dūmai, kuriuose degimo metu susidaro tūkstančiai sveikatai pavojingų medžiagų: dervos, anglies monoksidas, šimtai kancerogenų. Kartu su dūmais šias kenksmingas medžiagas įkvepia ne tik pats rūkantysis, bet ir aplinkiniai. Pasyvus rūkymas susijęs su kvėpavimo takų problemomis, astma, vėžiu ir net staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkymas sukelia vėžį, kvėpavimo takų ligas, širdies priepuolius, insultą.
Žiemos metu pastebimas radono dujų padidėjimas pastatuose dėl padidėjusio slėgių skirtumo ir dėl mažiau vėdinamų patalpų. Padidėjęs šių dujų kiekis yra pavojingas žmonių sveikatai.
Įtakos žmonių sveikatai turi apšvietimas, triukšmas, netinkamai prižiūrimos vandens tiekimo sistemos.
Nelaimingi atsitikimai namuose
Vyrauja smulkūs įsipjovimai ar sumušimai, griuvimai, sulaužyti kaulai, nudegimai ir nusiplikymai. Pasitaiko kritimų nuo laiptų ir pakopų, skendimų, apsinuodijimų kenksmingomis medžiagomis, medikamentais ir biologinėmis medžiagomis ir net mirties atvejų.
Sveika namų aplinka – svarbus geros savijautos veiksnys. Saugią ir sveiką aplinką privalome susikurti patys, nes niekas už mus to nepadarys.
Jolanta Rybalko, lektorė. Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro vyr. specialistė
Sigitos Eimutienės nuotraukos
