MČTAU Sveikos gyvensenos fakultetas Vilniaus miesto bendruomenei ir savo studentams organizavo naujųjų mokslo metų pradžios sveikatinimo renginį ,,Fizinio aktyvumo sklaida“. Nuotaikingas studentiškas renginys vyko MČTAU patalpose, Vilniuje.
Neatsitiktinai šis susitikimas po vasaros atostogų, kuriame girdėjosi pailsėjusių ir įdegusių senjorų juokas ir šurmulys, skirtas būtent fiziniam aktyvumui stiprinti. Labai svarbu kiekvienam mūsų suprasti, kodėl būtina kasdien judėti, treniruotis, daug vaikščioti ir užsiimti fizine veikla. Toks universiteto siekis ir skatina gyventi kur kas sveikiau, rečiau lankantis poliklinikoje ar vaistinėje. Juk sportas – tai judėjimas ir sveikata!
Į fakulteto naujųjų mokslo metų pradžios renginį susirinko didelis būrys sveikos gyvensenos skleidėjų. Didžioji auditorija vos sutalpino visus studentus, norinčius išgirsti įdomių ir naudingų pranešimų, susitikti su bičiuliais po vasaros atostogų ir pasidalyti kelionių įspūdžiais. Tarp fakulteto senbuvių buvo nemažai tik ką įstojusiųjų į universitetą.
Tradiciškai fakulteto naujųjų mokslo metų proga visus sveikino MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė ir Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė Viktorija Montvilienė, linkėdamos kuo daugiau sužinoti apie sveikos gyvensenos įpročius bei kuo ilgiau išlikti sveikiems ir žvaliems.
Bene įdomiausia ir viena iš reikalingiausių pažintinių paskaitų „Vyresnio amžiaus žmonių traumų prevencija“, nepaliko nei vieno abejingo. Akmenės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Monika Ramoškienė aiškiai, suprantamai ir pasitelkusi vaizdinės medžiagos, pasakojo apie dažniausiai įvykstančias traumas ir jų pasekmes gyvenimo kokybei. Įspėjo, kad traumų pavojus tyko neatsargių ir nedėmesingų žmonių, ypač šaltuoju metų periodu.
Pasak lektorės Monikos Ramoškienės, Visuomenės senėjimas tampa vis aktualesne problema, nes didėja ne tik pagyvenusių amžiaus žmonių populiacija, bet ir įvairių ligų bei negalių paplitimas. Viena iš dažniausių priežasčių, turinčių bene didžiausią įtaką Europos žmonių gyvenimo trumpėjimui ir mirtingumui yra traumos, o konkrečiau - griuvimai, kurie sudaro 20 proc. mirčių atvejų.
Dėl sveikatos problemų, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria griuvimo traumas, negu jaunesni. Kasmet maždaug kas trečias vyresnis nei 65 m. ir kas antras vyresnis nei 80 m. amžiaus žmogus patiria nukritimą, o tie, kurie kartą nukrenta, turi du ar tris kartus didesnę riziką nukristi dar kartą. Vienas iš 10 nukritimų gali baigtis labai sudėtingais sužalojimais, pvz., šlaunikaulio lūžiu, galvos sužalojimu, lemiančiu hospitalizaciją. Be fizinio ir emocinio skausmo, žmonėms neretai reikia ilgos reabilitacijos, o dalis jų daugiau niekada nebesugeba gyventi savarankiškai be kitų priežiūros. Ne mažiau svarbios yra ir psichologinės griuvimų pasekmės, tai - baimė vėl nugriūti, susižeisti, depresija, nerimas ir nepasitikėjimas savimi. Net ir nepatyrusiems fizinių traumų dėl griuvimų neretai išsivysto vadinamasis „pogriuviminis sindromas“, kuriam būdingas nepasitikėjimas savimi, neryžtingumas, savo aktyvumo apribojimas. Taigi griuvimai lemia fizinius, psichosocialinius ir ekonominius pokyčius žmogaus gyvenime.
Lektorė pateikė ir nemažai patarimų, kaip išvengti traumų. M. Ramoškienės nuomone, reikia valgyti liesus pieno produktus: varškę, sūrį, nes juose daugiau kalcio. Pasitarus su gydytoju ar vaistininku, vartoti maisto papildų (kalcio ir vit. D) kaulų medžiagų apykaitai gerinti. Jei reikia, naudoti pagalbinę judėjimo priemonę. Svarbu, kad laiptai turi būti tvarkingi, neslidūs, pažymėtais kraštais ir gerai apšviesti. Kilimai turi būti pritvirtinti prie laiptų. Lipant laiptais niekada neskubėti. Jokiu būdu nelipti ant klibančios kėdutės ir pan. Nuimti visus kilimėlius arba naudoti kilimėlius neslidžia apačia. Žiūrėti, kad gyvūnėliai nesipainiotų po kojomis. Būtų gerai užkabinti jiems skambutį, kad girdėtųsi, kur jie yra. Įsitikinti, kad visi kambariai, laiptai ir balkonai gerai apšviesti, šviesa neakina. Pašalinti paaukštintus durų slenksčius. Saugiausia, jei šviesos jungiklis yra prie pat įėjimo į miegamąjį. Įsitikinti, kad takelis nuo lovos iki tualeto yra laisvas. Prieš keldamiesi iš lovos, minutėlę pasėdėkite ant krašto, giliai įkvėpkite. Duše ir vonioje naudokite kilimėlį gumine ar neslidžia apačia. Prie tualeto ir vonios įsirenkite ranktūrius.
Tačiau ką daryti nugriuvus? Nebandykite atsistoti iš karto. Jei jaučiate, kad galite atsikelti savarankiškai, apsidairykite aplink, ieškokite stabilaus paviršiaus, į kurį remdamasis galėtumėte atsistoti. Pasukite galvą į tą pusę, link kurios bandysite judėti, tada pradėkite judinti pečius, klubus, rankas ir kojas. Remdamiesi į grindis alkūnėmis pakelkite viršutinę kūno dalį. Kelias sekundes pabūkite tokioje padėtyje, stabilizuokite savo kūną ir tuomet pradėkite ropoti stabilaus baldo link. Pasiekę stabilų baldą, rankomis į jį atsiremkite. Atsisėdę pailsėkite, neskubėkite atsistoti. Jei jaučiate, kad rimtai susižeidėte, bandykite kviesti pagalbos. Pažiūrėkite, kur yra telefonas. Jei telefono pasiekti nepavyksta, šaukite, bandykite belsti į grindis, kad sukeltumėte triukšmą. Būtinai praneškite gydytojui ir šeimos nariams apie įvykusį griuvimą.
Baigdama pranešimą lektorė rekomendavo įvairias fizinio aktyvumo formas, įtraukiančias jėgos, ištvermės ir pusiausvyros pratimus. Vienos populiariausių ir turinčių stiprų mokslinį pagrindimą – kineziterapija, joga ar mankšta baseine. Be to, tyrimais įrodyta, kad tos fizinių pratimų rūšys, kuriomis lavinama jėga ir pusiausvyra, turi įtakos kritimų sumažėjimui.
Po paskaitos sportinių šokių pagrindų treniruotes ir jėgos užsiėmimus su treniruokliais pristatė Vytautas Vaitkus. Trenerio nuomone, sveikatingumo mankšta su sportinių šokių elementais – tai puiki priemonė mankštinti raumenis, sausgysles, raiščius. Dėl nuolatinio tempimo ir ritmiškų judesių raumenys lengviau atsipalaiduoja. Šokis lavina judesių koordinaciją, lankstumą bei fizinę ištvermę. Reguliariai šokant subalansuojama pusiausvyra, ritmiškai judant pagal muziką organizmas intensyviau gamina serotoniną ir kitus geros nuotaikos hormonus.
Aerobinės ištvermės užsiėmimus komentavo Ingrida Merkininkė. Tai amerikiečių šokio judesio technika. Ši technika apima įvairius šokių stilius, rytų kovos menus. Šią techniką gali praktikuoti visi, bet kokio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonės. Šokio treniruotės metu lavinamas širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, padedama atsipalaiduoti, gerėja psichoemocinė sveikata, kraujotaka, koreguojama kūno laikysena, stiprinama imuninė sistema, gerinama pusiausvyra, stiprinami raumenys, padedama atsikratyti antsvorio, gerinamas lankstumas bei koordinacija.
Sveikatingumo tempimo mankštas pristatė Natalija Kaselienė. Trenerės nuomone, ši mankšta atliekama jogos, pilateso, kalanetikos, kantenikos, Karolio Dineikos pratimų pagrindu. Teisingai atliekant raumenų tempimą asanose, šalinama įtampa raumenyse. Tai labai veiksminga priemonė, siekiant išsivaduoti nuo nugaros skausmų, ypač sukeltų ilgalaikio sėdėjimo, netaisyklingos laikysenos, streso ar nejudraus gyvenimo būdo. Praktikuojant tempimo pratimus reguliariai, palaipsniui įgyjama judėjimo laisvė, lankstumas, ištirpsta nereikalingi kilogramai, mažiau sergame, pagerėja vidinė būklė, tampame energingesni ir kartu labiau atsipalaidavę.
Diskgolfo žaidimą (varžybas) – fizinio aktyvumo priemonę gryname ore – pristatė Sigita Eimutienė.
Žaidime naudojami skraidantys diskgolfo diskai. Žaidimo tikslas – pataikyti diską į taikinį (krepšį) ir įveikti trasą su kuo mažesniu bandymų (metimų) skaičiumi. Žaidimas pradedamas nuo specialios aikštelės (starto vietos) ir nuo ten, kur nusileido prieš tai mestas diskas. Taip mėtoma tol, kol paskutiniu metimu diskas atsiduria krepšyje. Gryname ore per pojūčius užmezgamas ryšys su aplinka. Tyrimais įrodyta, kad dėmesingai vaikštant gamtoje sustiprėja imuninės sistemos funkcija, sumažėja kraujo spaudimas, stresas, nes sumažėja streso hormonų kortizolio kiekis. Dingsta nerimas, pyktis, nuovargis, pagerėja nuotaika, padidėja energijos kiekis, sustiprėja atmintis ir pagerėja miegas.
Jogos technikos užsiėmimus komentavo Laima Janulienė. Kundalini joga – tai psichologinė kūno praktika. Ji padeda atpalaiduoti įtampą kūne, energinius blokus; apribojimus, kylančius iš pasąmonės; griauna negatyvius suvokimo modelius. Atliekant Kundalini jogą, organizme vyksta psichoemocinis atsinaujinimas, protas ir kūnas darosi lankstesni, stipresni, laisvesni. Šios jogos pratimai ir jų kompleksai (krijos) skirti žmogaus nervų ir endokrininei sistemai aktyvuoti ir balansuoti. Užsiėmimas trunka 1 ar 1,5 valandos. Pratimų kompleksas kartu su meditacija paprastai skiriamas konkrečiam rezultatui pasiekti. Pavyzdžiui: nuraminti „minčių malūną“, nuimti psichologinę įtampą, agresiją, pyktį, reguliuoti kraujo spaudimą, atlaisvinti įtampas stuburo srityje , subalansuoti energijos tėkmę; aktyvuoti virškinimo sistemą ir kt.
Sveikatingumo mankštos užsiėmimus pristatė Jevgenija Pavliuk. Tai Či ir meditacijos elementais pagrįsta sveikatingumo mankšta, padedanti pagerinti ir išlaikyti kaulų, raumenų, širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų funkcinę būklę. Mankštos metu saugių ir efektyvių pratimų pagalba stiprinami kūno raumenys, gerinamas sąnarių paslankumas, mažinamas skausmas bei didinamas fizinis pajėgumas.
Medikų nuomone, sveikatingumo mankštos senjorams yra būtinos. Judėjimas suteikia jėgų, energijos ir užtikrina gerą nuotaiką visai dienai. Beje, bet kurį minėtų užsiėmimų galima lankyti ir mankštintis kiekvieną savaitės dieną.
Gavę tiek daug informacijos klausytojai per pertrauką ragavo gaivaus vandens ir rinkosi į Vilniaus kolegijos sporto salę, kur visuomenės sveikatos specialistė Monika Ramoškienė pravedė praktinius jėgos ir pusiausvyros užsiėmimus.
Sveikos gyvensenos fakultetas naujus mokslo metus pradėjo aktyviai sportuodamas ir siekdamas kuo daugiau sužinoti apie judėjimo naudą vyresnio amžiaus žmonėms. Po renginio dalyviai skirstėsi pailsėję, atsigavę ir pasiruošę naujiems mokslo metų iššūkiams. Didžiulės sėkmės visiems ir kiekvienam iš jūsų!
Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Sveikos gyvensenos fakulteto nuotraukos
