Politikos teisės ir ekonomikos fakultete surengta paskaita „Saugumas, visuomenės atsparumas, pasirengimas krizėms ir pilietinės visuomenės vaidmuo“.
Per paskaitą, į kurią gausiai susirinko MČTAU klausytojai, lektorius Darius Remeika, kuris yra karininkas ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, analizavo svarbias ir aktualias mūsų visuomenei temas.
Pagrindinė tema, kuria kalbėjo lektorius – informacinis raštingumas karo kontekste: kaip būti atspariems manipuliacijoms. Ir kodėl žmonės būna imlūs dezinformacijai.
Jis aiškino, kad medijų informacinis raštingumas – tai terminas, kuris apima visas medijas ir žiniasklaidą: spaudą, radijo ir televizijos laidas, kino filmus, reklamą, internetą ir taip toliau, taip pat kitus informacijos teikėjus: bibliotekas, archyvus, muziejus ir kt.
D. Remeika klausė auditorijos, kada žmonės būna labiausiai pažeidžiami. Klausytojai vardijo, kad tada, kai yra nesaugumas, nerimas, baimė, išsilavinimo trūkumas, nevienpusiška informacija.
Lektorius atkreipė dėmesį į nesaugumą. Dabar gyvenama nuo krizės iki krizės – pandemija, infliacija, karai... O visos krizės sukuria neapibrėžtumo jausmą. Tai negalėjimas numatyti ir suvaldyti situacijos, kontrolės praradimas – vėl vardijo klausytojai. D. Remeika tam pritarė: „Kai žmogus praranda kontrolės jausmą, neįsivaizduoja, koks gali būti rytojus, jausmas yra blogas. Jis gyvena neapibrėžtume.“ Neapibrėžtumas mažėja, kai surenkama kuo daugiau informacijos nerimą keliančiomis temomis. Anot D. Remeikos, kiekvienas žmogus jaučiasi nesaugus, bet tie, kurie tai pripažįsta, tampa saugesniais.
Lektorius pateikė Lietuvos žiniasklaidos pavyzdžius, ypač antraščių ir paantraščių, kurios netiksliai atspindi įvykius ar net klaidina, ir tokiu būdu baugina visuomenę. Kodėl taip daro? Turbūt siekdami padidinti skaitomumą, nuo kurio priklauso finansinės įplaukos už reklamą. Tiesa, sulaukusi pastabų ar kritikos žiniasklaida reaguoja ir dažniausiai pakoreguoja, patikslina. Tačiau žinia jau būna plačiai paskleista. Tad žmonėms informaciją būtina sugebėti atsirinkti ir atsakingai vartoti. Juolab, kad ypač greitai skleidžiama dezinformacija ir manipuliacijos, tai daro mūsų nedraugai ir priešai. Todėl, svarbu neužkibti ant pirmos gautos informacijos. Būtina gilintis ir ieškoti patvirtinimo ar paneigimo.
D. Remeika aiškino ir vaizdžiai parodė, kad faktas ir tiesa nėra vienas ir tas pats, gali skirtis dėl matymo ar požiūrio kampo. Lektorius teigė, kad būtina domėtis, ar informacijos šaltinis yra patikimas. Ir siūlė būti kritiškiems ekspertams, pasiaiškinti, ar ar šaltinis yra ekspertas aptariamoje srityje, koks eksperto išsilavinimas ir patirtis, ar ekspertas yra nuoseklus, ar jis patvirtina mūsų išankstines abejones.
Per paskaitą ir jai pasibaigus fakulteto klausytojai ir atsakinėjo į lektoriaus klausimus, ir patys jo klausinėjo, sakė savo nuomonę, diskutavo.
Kartu su lektoriaus Dariaus Remeikos paskaita buvo ir susitikimas su kitais nacionalinės nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicijos vadovybe ir ekspertais: Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė, ekspertė Dovilė Rudzenskė ir kitais. Jie taip pat trumpai pasisakė.
„Jūs matome, kiek jaunimo atėjo mums į pagalbą mus apšviesti apie dezinformaciją ir sauguma“, - apie svečius teigė MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė.
Projektą “Rusijos melo ir dezinformacijos, naudojamų agresijai pagrįsti, analizė ir demaskavimas“, kurio sudedamoji dalis buvo ši paskaita, ir kurį vykdo MČTAU, vadovaujant PTE fakulteto dekanui Vitaliui Skaržinskui, finansuoja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
MČTAU informacija
Rasos Pakalkienės nuotraukos