Savita kelione laiku per istorines įžvalgas ir kelione po Klaipėdos kraštą per patyrimus ir įspūdžius tapo paskutinę lapkričio dieną vykusi Turizmo fakulteto projekto „Mažosios Lietuvos/ Klaipėdos krašto istorinės žemės“ baigiamoji konferencija.
Visus metus trukęs projektas buvo skirtas Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti. Surengtos 7 edukacinės kelionės, 4 paskaitos.
Erdvi Vilniaus įgulos karininkų ramovės salė vos sutalpino gausiai susirinkusius Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto klausytojus, panūdusius leistis į tą savitą, kupiną žinių ir emocijų kelionę. Į ją lydėjo pasipuošusi Klaipėdos krašto tautiniu kostiumu Turizmo fakulteto garbės dekanė Teodora Dilkienė, projekto vadovė ir šios konferencijos siela.
Kaip visada kupinas pasididžiavimo ir pagyrų MČTAU rektorės dr. Zitos Žebrauskienės sveikinimo žodis su priminimais buvusių kelionių adresų ir su palinkėjimais sklandžių naujų kelionių.
O istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Vidos Kniūraitės Mažosios Lietuvos/Klaipėdos krašto istorinė apžvalga nukėlė į labai senus laikus ir leido suprasti, kokių istorinių vingių teko patirti šiam kraštui.
Apie etnokultūrinius krašto ypatumus kalbėjęs profesorius Libertas Klimka be kita ko priminė tą dieną minimą Tilžės akto – Prūsų lietuvių tautos tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje priimto pareiškimo, reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės, 105-ųjų metinių sukaktį. Profesorius kalbėjo apie per istorinių įvykių sūkurius išlikusius baltiškuosius pavadinimus, prigimtinę baltiškąją kultūrą, religiją, ąžuolynus ir po bangomis slypinčias mitines erdves, apie architektūros ir papročių ypatumus bei šviesą iš to krašto, sklidusią lietuvišku žodžiu, knygomis.
Jautriai apie Pamario krašto žmonių – lietuvninkų pastangas išsaugoti lietuvių kalbą, apie lietuviškas draugijas ir spaudą, apie ypatingus žmones ir jų likimus, apie ilgai nepripažintą Tilžės aktą kalbėjo Edita Barauskienė, pedagogė, kraštotyrininkė, rašytoja iš Priekulės. Jos pastangos, kad lietuvninkų indėlis į lietuvių kalbos išsaugojimą būtų tinkamai įvertintas, yra ypatingas patriotiškumo ir meilės savo kraštui pavyzdys. Ji surinkusi daugybę dokumentų, gyvų lietuvninkų pasakojimų ir prisiminimų parašė knygą „Šimtas metų po vienu stogu“. E. Barauskienės pranešimas „Mažosios Lietuvos Pamario krašto lietuvininkai“ – Senjoro užrašuose.
Turiningus pranešimus emocijomis nuspalvino aktorės Gražinos Urbonaitės skaitomi Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai – sveikinimas Mažajai Lietuvai. „Šventumas iš žemės./ Iš galvojimo apie ją./Įvairiaspalviai istorijos paukščiai /drasko viens kito lizdus.“ (J. Marcinkevičius. Baltų žemė).
Patirtimis bei įspūdžiais, iliustruotais iškalbingomis nuotraukomis pasidalijo „Nepasėdų“ grupės seniūnė Danutė Mateikienė.
Sugrįžimų būta ne vieno. Prisiminta 2017-aisiais metai vykusi konferencija, susitikimas su Edita Barauskiene Priekulėje (ji – Ievos Simonaitytės muziejaus kaimynė), kiti susitikimai.
Įdomių leidinių konferencijos dalyviai galėjo įsigyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mobiliajame knygyne.
Rektorė Z. Žebrauskienė padėkojo lektoriams, konferencijos rengėjams ir pasidžiaugė prasmingu konferencijos turiniu.
Į naujo Turizmo fakulteo projekto „Istorinis Europos kraštas – Žemaitija“ pristatymą pakvietė prodekanė Albina Varanauskienė. Keliauti, patirti, sužinoti linkėjo Turizmo fakulteto dekanas Arvydas Ivaškevičius.
Konferenciją baigė vyrų ansamblio „Seni draugai“ ir Vilniaus miesto Mokytojų namų vyrų choro „Vytis“, vadovaujamo Deimanto Raščinskio, koncertas.
Lilija Smalakienė
Vaclavo Svidinsko nuotraukos
