Vokas Remigijaus rankose, akyse susitvenkusios ašaros, iš susijaudinimo sunkiai renkami dėkingumo kupini žodžiai: „Kaip aš jums atsidėkosiu?“ Tai tik keletas akimirkų iš antradienį rektorate įvykusio jautraus susitikimo.
Nelaimė daugiabučiame name Viršuliškėse Vilniuje sujaudino daugelį. Pirmoji tame name gyvenusiam Remigijui Martusevičiui paskambino bendrakursė iš Užsienio kalbų fakulteto. Sužinojusi apie nelaimę, dekanė Danutė Šukienė greitai mintimi apie paramą užkrėtė savo grupės narius. Septyni grupės bendramoksliai paaukojo 870 Eurų.
Netruko žinia pasklisti ir MČTAU. Jau sausio 2-ąją atsirado aukų dėžutė su užrašu gaisro metu nukentėjusiam Remigijui. Abejingų nebuvo. Per porą savaičių paaukota 1500 Eur. Jau ruošiantis susitikimui su Remigijumi, dar atskubėjo žmonės, ieškodami, kur ta aukų dėžutė. „Mes nespėjome“, - teisinosi.
„Didžiuojuosi savo bendruomene, - sakė susitikimą pradėdama rektorė dr. Zita Žebrauskienė. - Džiaugiuosi, kad esame jautrūs, neabejingi. Malonu būdavo kasdien rasti netuščią aukų dėžutę, sužinojome, kiek turime šalia gerų žmonių. Gera žinoti, kad mūsų bendruomenė tvirta. Gali jaustis saugus, suprasdamas, kad bus į ką atsiremti, kad neliksi vienas.“
Remigijus su žmona po nelaimės apsigyveno viešbutyje. Jiems paskirtas socialinis būstas. Artimiausiu metu turės galimybę iš senojo buto pasiimti būtiniausius daiktus. Tačiau įsikurti naujame bute nebus paprasta. Rektorė drąsino Remigijų pasidalinti poreikiais, nes bendruomenė ras, kaip padėti. Grupės bičiuliai linkėjo stiprybės ir sakė laukią prisijungiant užsiėmimuose.
Po jautrių palaikymo žodžių, po nuoširdžių padėkos apsikabinimų aprimęs Remigijus dar pasidalino išgyvenimais, patirtais nelaimės metu.
Vieno bėda bendruomeniškumo sąvoką išplečia nuo buvimo kartu iki jautraus požiūrio į šalia esančio poreikius. Įkvepiantis pavyzdys.
Lilija Smalakienė
Autorės nuotraukos
