Sausio pabaigoje Politikos, teisės ir ekonomikos fakultetas pakvietę į paskaitą-susitikimą "Referendumas dėl pilietybės". Paskaitą skaitė ir į klausimus atsakė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Lektorės teigimu, pilietybė yra ir teisinis, ir emocijos ryšys su Lietuva.
Kai lektorė paprašė pakelti rankas tuos klausytojus, kurių šeimos nariai ar giminaičiai gyvena užsienyje, rankų iškilo nemažai.
Pasak D. Asanavičiūtės, ji supranta, kad čia gyvenantiems žmonėms kyla abejonių dėl galimybės užsienio lietuviams turėti ir Lietuvos pilietybę. Ypač dėl Rusijos kaimynystės. Lektorė paaiškino, kad piliečiai, įgiję kitos Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios dalyvaujančios valstybės, taip pat Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės pilietybę, galėtų išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Tačiau to negalėtų padaryti piliečiai, įgiję kitos valstybės, kuri dalyvauja buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtose organizacijose (pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos), taip pat šalių, kurios neatitinka europinių ir transatlantinių integracijos kriterijų (tokių, kaip Argentina, Pietų Afrikos Respublika ir kitų).
Per referendumą, kuris vyks gegužės 12 dieną kartu su Lietuvos prezidento rinkimais, reikės atsakyti į klausimą: „Ar pritariate, kad būtų priimtas šis įstatymas?“ Ir parašyta apie Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, kuris būtų toks: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucijos įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Tad tame straipsnyje nebeliktų sakinio: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
D. Asanavičiūtės įsitikimu, šis referendumas yra galimybė parodyti, kad pilietybės išsaugojimo klausimu galime būti vieningi.
„Pilietybė yra ir teisinis, ir emocijos ryšys su Lietuva, tai, kas laiko prie Lietuvos, prie šios žemės, ir jis neturėtų būti menkinamas, suvedant vien tik į patogumą ir techninį aspektą “, - teigė lektorė.
Paskaitos klausytojai uždavė klausimų ir gavo į juos atsakymus. Buvo ir apie neteisingai suprantamus dalykus. Tarkime, vienas klausytojas teigė, kad užsienio lietuviai atvykę į Lietuvą, nemokamai naudojasi medicinos paslaugomis. Jam buvo paaiškinta, kad tai yra netiesa, nes tie žmonės, kurie gyvenamąją vietą deklaravo ne Lietuvoje, čia moka už medicinos bei kitas paslaugas ir tokiu būdu papildo Lietuvos biudžetą.
Pasibaigus paskaitai, D. Asanavičiūtė dar pabendravo su prie jos priėjusiais klausytojais.
MČTAU informacija
Rasos Pakalkienės nuotraukos
