„Prieširdžių virpėjimas“ - tokiu pavadinimu Sveikos gyvensenos fakultetas organizavo įdomią ir naudingą prof. Prano Šerpyčio paskaita. Garsaus kardiologo klausėsi apie pusantro šimto senjorų. Profesorius paaiškino, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šia patologija pasaulyje serga daugiau nei 33 mln. žmonių. Maždaug kas trečias žmogus nuo 55 metų. Apie tai, kaip laiku pastebėti organizmo siunčiamus signalus, įspėjančius apie prieširdžių virpėjimą bei kaip to išvengti ir buvo akcentuota susitikimo metu.
Lėtinis stresas – širdies ir kraujagyslių priešas. Tačiau stresas ne visada yra kenksmingas – trumpalaikės stresinės situacijos, tokios kaip jaudulys prieš svarbų susitikimą, nekelia grėsmės sveikatai. Bet ilgą laiką besitęsiantis stresas daro didelį neigiamą poveikį organizmui. Stresas – tai kūno reakcija į fizinį ar psichologinį veiksnį, kurį suvokiame kaip grėsmę. Jeigu stresą patiriame trumpą laiką, nieko blogo nenutiks. Grėsmė atsiranda tuomet, kai susiduriame su aiškios pabaigos neturinčiu, pasikartojančiu įpročiu.
Tai vadinama lėtiniu stresu. Jis neleidžia mūsų organizmui atsigauti, grįžti į normalią būseną. Jį patirdami galime jausti įvairių negalavimų: padažnėjusį širdies plakimą, padidėjusį kraujospūdį, tankesnį kvėpavimą, raumenų įtampą, gali sutrikti ir virškinimo sistema. Lėtinis stresas alina mūsų imuninę sistemą, daro ją mažiau atsparią įvairioms ligoms. Ilgalaikis stresas yra vienas koronarinės širdies ligos ir insulto rizikos veiksnių.
Patirdamos stresą, mūsų smegenys padidina streso hormonų – kortizolio, adrenalino, noradrenalino ir vazopresino – gamybą. Viena pagrindinių streso hormonų funkcijų – padidinti mūsų energijos lygį, kad galėtume susidoroti su iškilusia stresine situacija. Tam, kad tai padarytume, organizmas į kraują išskiria daugiau gliukozės, nes ji naudojama kaip energijos suteikianti medžiaga. Šitaip mūsų organizmas pasiruošia kovai. Nuolat patiriant stresą, organizmas vis išskiria cukrų, taip kraujyje kaupiasi gliukozė, kuri ilgainiui gali pakenkti kraujagyslėms“.
Tačiau tai, žinoma, priklauso nuo kiekvieno žmogaus genetikos, organizmo būklės ir ligų. Net ir nuolat patirdami stresą, nebūtinai iškart pajusite, kad blogėja jūsų širdies sveikata. Kardiovaskulinės ligos gali vystytis ir keliolika metų. Dažniausiai pirmieji simptomai patiriant lėtinį stresą yra lėtinio nuovargio sindromas, miego sutrikimai.
Išvengti neigiamų streso padarinių arba juos atitolinti padės sportas, kokybiškas miegas ir mėgstama veikla. Kovoti su stresu taip pat tinka reguliari mankšta, sveika mityba, vidutinio kūno svorio palaikymas. Vieni atsipalaiduoja su gera knyga ar filmu, kiti – susitikę su draugais ar užsiimdami kita malonia veikla.
Svarbiausia – geros emocijos. Būtina kokybiškai išsimiegoti, bent 7–9 valandas kasdien, nes tai gyvybiškai svarbu tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai. Reguliarus miegas atlieka labai svarbų vaidmenį apsaugant nuo streso ir mažinant jo poveikį. O visų svarbiausia yra judėti – sportas padeda atnaujinti organizmo veiklą. Kasdien reikėtų būti fiziškai aktyviems bent 30 minučių. Svarbu tai daryti reguliariai.
Todėl daugiau pozityvumo – mažiau ligų Norint būti sveikiems. Pasižiūrėkime į ilgaamžius žmones. Per visą savo gyvenimą jie turėjo tikrai daug stresinių situacijų, patyrė negandų, ištvėrė daugybę karo baisybių, tačiau gyvena ilgai. Daug kas priklauso nuo požiūrio į gyvenimą – kuo jis pozityvesnis, tuo geriau. Lietuvius vadinu Baltijos italais – mes turime labai daug emocijų. Tik mums, kitaip nei italams, trūksta saulės ir vitamino D. Todėl tai reikia kompensuoti geromis emocijomis. Sakoma, jei nori būti laimingas, bent tris kartus per dieną pagirk kitą žmogų, apsupk geromis emocijomis aplinkinius. Pyktis ir pavydas – rūdys, ėdančios mūsų kraujagysles. Jeigu jaučiate, kad palūžote, nepavyksta susidoroti su stresu, apsilankykite pas specialistą. O kai kuriems pakanka tiesiog gerai išsimiegoti ar pailsėti.
Pranas Šerpytis, Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas
Sigitos Eimutienės nuotraukos
