Pirmąją žinią apie charizmatišką menininkę ir kūrėją Janiną Buzūnaitę-Žukaitienę iš Alytaus į Medardo Čioboto trečiojo amžiaus universitetą (MČTAU) atnešė viena iš klausytojų Stasė Galkevičienė, ji taip pat - Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Alytaus skyriaus pirmininkė ir gerai pažįsta kūrėją. Dailininkės darbams pristatyti reikia galerijos – tautodailės fakultetas tokią prižiūri. Todėl dekanė Henrika Ivancienė su padėjėjais pasirūpino, kad iš Alytaus atvežti paveikslai būtų pasiekiami parodos lankytojų akims.
Tokia ne visai poetiška buvo preliudija nepaprastai emocingam, jautriam ir giedram susitikimui su kūrėja ir jos poezija, palydėtam muzikos ir ypatingų svečių. Tačiau trečiadienio popietė buvo ypatingai poetiška.
Pristatydama „dūšingąjį dzūkų desantą“ ir J. Buzūnaitę–Žukaitienę, S. Galkevičienė perskaitė poetės eilėraštį – pažiūrėjimą į save - moterišką, šiek tiek ironišką, bet kartu šelmišką. Taip buvo užduotas nuoširdumo tonas: eilėraščių iš įvairių rinkinių skaitė Seimo narys alytiškis Julius Sabatauskas, prisipažinęs, kad Janinos kūrybos skaitydavo ir savo darbuotojams atokvėpio nuo darbų valandėlę. Seimo narys Robertas Šarknickas prisiminė savo pažintį su poetu Justinu Marcinkevičiumi ir poeto kūrybos pristatymus, kuriuose ir susitiko tą charizmatišką, kūrybingą ir laisvą asmenybę kūrėja Janiną. Jo skaityti eilėraščiai „nėrė“ į sielos gilumą. O sveikinimus jis užbaigė Just. Marcinkevičiaus eilėraščiu. Savo kūrybos skaitė autorė, minčių apie jos poeziją, „pritvinkusią kraštutinumų ir subtilaus chaoso, bet nešančią sielai atgaivą“ perskaitė S. Galkevičienė.
Eilėraščius keitė muzika – dainavo prieniškis Tomas Ivanauskas. Muziką keitė eilėraščiai, kol išbyrėjo susitikimo minutės.
MČTAU rektorė Zita Žebrauskienė perskaitė poetės eilėraštį ir padėkojo už pasiilgtą tikrumą, už galimybę pabraidžioti Dzūkijos pievomis, už moterišką, gyvenimišką požiūrį į tikrąsias žmogiškas vertybes. Ir žinoma, pastebėjo, kad MČTAU auditorijoje Seimo nariai pirmą kartą skaitė poeziją. „Taip gera, taip ramu, kai jūs kalbate eilėmis“, - sakė rektorė.
Poetės išleistose knygose ne tik poezija, šalia eilėraščių albumuose – yra tapybos darbų ir jos sukurtų papuošalų, metalo skulptūrų. Ir galerijoje, ir auditorijoje knygų buvo galima pavartyti ir vėliau įsigyti, dėl to kūrėja ir ragino: „Ateiti be gėlės, bet išeiti su knyga.“ Tačiau gėlių buvo ir nuoširdžių padėkojimų netrūko. Dainininkas T. Ivanauskas skyrė poetei jos mėgstamą dainą, Seimo narys J. Sabatauskas spalvingą gėlių puokštę, R. Šarknickas dovanojo Pauliaus Širvio eilėraštį ir Seimo kultūros komiteto padėką.
„Dzūkų desantas“ buvo ypatingai nuoširdus, kiekvienas popietėje dalyvavęs galėjo išsinešti kažką savo „dūšiai“. Eilėraščių įspūdžiai lyg kokie paukščiai sklandė erdvėje, kai ne vienas klausytojas dar kartą stabtelėjo prie paveikslų.
Autorė šiek tiek apgailestavo, kad dėl galerijos specifikos negalėjo parodyti didžiųjų savo drobių. „Man patinka plačiai teptuku užsimoti“, - apie minties polėkį juokavo kūrėja. Ji ir pavadinimais savo paveikslų neįvardina: „Aš pati kaskart ką nors netikėto juose atrandu, todėl ir žiūrovo įspūdžio iš anksto pavadinimu nenoriu uždaryti“.
Ir eilėraščiuose, ir paveiksluose justi aistros, meilės, ilgesio, dienų tėkmės ir praradimų, netekčių, saulės spindulio aštrumo ir lietaus graudumo. „Nesuvaržytas moteriškumas, žodžių žaismas virsta poezija, o spalvos, kurios netelpa sieloje, pavirsta abstrakcija drobėje. Čia tikri išgyvenimai. Taip sustabdau laiką ir įamžinu emocijas, įamžinu savo istoriją ir dalinuosi,“- apie savo kūrybą sakė autorė.
„Springstu spalva, leiskit išeit.../ Greitėdamas vakaro traukinys/ Numeta po kojom dienos skeletą. / Čia klampu ir maža šviesos,/ Meilės nėra ir širdžiai paguodos./ Žinau, kad reikia gyventi –/ Gyventi dabar.“ [Janina Buzūnaitė-Žukaitienė]
Lilija Smalakienė
Vaclavo Svidinsko nuotraukos
