Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė, lėtinė, progresuojanti, sutrikdanti judėjimo galimybes bei kasdieninį gyvenimą, liga, kuria serga tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Dėl efektyvaus, šiuolaikinio, modernaus gydymo yra galimybių išvengti sunkių paralyžių, ligos priepuolių. Apie šią ligą ir jos pasekmes gyvenimo kokybei MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto studentams paskaitą skaitė ir į susirinkusiųjų klausimus atsakė Santaros klinikų Neurologijos centro gyd. doc. Rasa Kizlaitienė.
Išsėtinė sklerozė yra uždegiminė, autoimuninė liga, smegenyse pažeidžianti atskirus židinius (susidaro išsėtinės sklerozės plokštelės, sudarytos iš T ir B tipo limfocitų). Ligos metu pažeidžiama iki 132 organizmo genų blokų. Susirgimas pasaulyje žinomas nuo XIII amžiaus, Lietuvoje nuo XVII amžiaus. Išsėtine skleroze dažniau diagnozuojama išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse, daugiau ligos atvejų nustatoma Amerikoje, Europoje.
Serga ir jauni, ir vyresni, statistiniu požiūriu dažniau serga moterys, blondinės, gimusios pavasarį. Išsėtinės sklerozės požymiai: galimas apakimas, ypač viena akimi, gali būti praeinančio pobūdžio, galūnių tirpimas, parestezija, jutimų sutrikimas, koordinacijos sutrikimas, itin sunkiais atvejais - paralyžius.
Žmonėms, pirmą kartą gyvenime pajutus neįprastus organizmo signalus („klebsinti“ koja, šlubčiojimas, apakimas, nenormalus, neadekvatus elgesys) reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją dėl ištyrimo. Išsėtinei sklerozei būdingi simptomai būna klastingi, laikinai praeinantys, bet po kiek laiko vėl atsinaujinantys, kartais lėtai progresuojantys, kartais smogiantys visa jėga, net paralyžiumi. Ligai progresuojant, smegenyse kaupiasi patologiniai židiniai, prasideda smegenų audinio degeneracija - nykimas.
Diagnostika: kompiuterinė tomograma, magnetinis rezonansas, neurologinė simptomatika, likvoro (nugaros smegenų skysčio) tyrimas; neurofiziologiniai tyrimai (neuronų laidumo sulėtėjimo tyrimas, sklerozinių plokštelių tyrimas, akių dugno tyrimas) ir kt.; specifinis antikūnų tyrimas.
Gydymas: šiuolaikiniai gydymo metodai yra efektyvūs, padeda susirgusiam žmogui kiek įmanoma ilgiau gyventi įprastą gyvenimą, stabdo ligos progresavimą, saugo nuo ligos paūmėjimų, moduliuoja autoimuninius procesus.
Prevencija: rekomenduojama prisilaikyti Viduržemio jūros dietos, valgyti kiek įmanoma pilnavertį maistą, daugiau vartoti nesočiųjų riebalų rūgščių, privalomas vitamino D vartojimas, rekomenduojamas pozityvus gyvenimo būdas, komfortabili asmens psichologinė būsena, optimizmas, gera nuotaika, tikėjimas (tai mažina autoimuninių procesų atakas, mažėja citokinų kiekis kraujyje, pagerėja visos organizmo fiziologinės reakcijos).
Gydytoja doc. Rasa Kizlaitienė su klausytojais atsisveikino optimistiškai: svarbu gera nuotaika, daug saulės ir jokio streso.
Parengė Rita Sadūnaitė
Vidos Kalkienės nuotraukos
