MČTAU Politikos, teisės ir ekonomikos fakultetas (PTEF) surengė susitikimą su šalies premjere, kandidate Lietuvos prezidento rinkimuose Ingrida Šimonyte. „Lankausi ne pirmą kartą, ir, tikiuosi, ne paskutinį, kad ir kaip būtų su tais rinkimais“, - sakė I. Šimonytė.
„Gerai dirbame kartu, džiaugiuosi, kad jūs esate“, - pažymėjo I. Šimonytė, priminusi, kad MČTAU bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis.
Kandidatė Lietuvos prezidento rinkimuose sakė nenorinti ilgai šnekėti, mieliau atsakytų į klausimus. Klausimų MČTAU lankytojai pateikė daug ir įvairių. Klausė apie visuotinį turto deklaravimą, kodėl I. Šimonytė to nepalaiko. Premjerė paaiškino, kad visuomenė turi teisę žinoti, koks yra viešų asmenų, tokių kaip ji, turtas, bet tarkime, ar viešai turi būti žinomas koks yra MČTAU nario turtas, ne, nes tam nėra pagrindo, o institucijos, tokios kaip VMI, gali žinoti.
Atsakydama į PTEF dekano Vitaliaus Skaržinsko klausimą apie švietimo problemas Lietuvoje, I. Šimonytė teigė, kad ministrai nėra problema, o reikalas tas, kad tikimasi labai greitų rezultatų sistemoje, kuri gana inertiška, kita vertus, bandoma padaryti daugiau laisvės pedagogams. „Kad ir kaip darytum, visiems neįtiksi, - sakė ji. – Švietime pokyčiai neišvengiami tiek, kiek jie neišvengiami gyvenime. O pats gyvenimas yra problemiškas, tarkime, atsirado dirbtinis intelektas (DI), dėl kurio pasekmių nežinau, matau ir galimybių, ir grėsmių, bet koks bus balansas, dar pamatysime“. Ji teigia, kad atnaujintas švietimo turinys pradėtas ruošti dar 2017 metais, kurios bandomos įgyvendinti.
Ar pati naudojasi DI? Premjerė patvirtino, kad taip, yra išbandžiusi „ChatGPT“, kad žinotų, kaip tai veikia. I. Šimonytė tęsė, kad naudojant DI galima kurti klastotes, ypač filmukus, ir tai kelia problemų, didina poreikį papildomai tikrinti.
Klausiama apie užsienio politikos prioritetus, jei bus išrinkta šalies vadove, I. Šimonytė teigė, kad lyginant su praėjusiais Lietuvos prezidento rinkimais, saugumo paveikslas visiškai pasikeitęs nuo 2022 metų vasario 24 dienos. „Dabar gyvename tomis aplinkybėmis. Ką turime daryti? Viską, kad būtume stiprūs, ir kas savo stiprybe atgrasytume.“
Pasak jos, negali manyti, kad jei nesiruoši karui, tada bus taika. Nors vienas kitas kandidatas Lietuvos prezidento rinkimuose gali teigti, kad yra „taikos kandidatas“, visi yra už taiką, bet reikia žinoti, su kuo turime reikalą – su režimu, kuris mano, kad „buvo apgautas“, nes buvo atimta, tai, kas jo. „Šimtus metų Lietuvai reiškė vieną – okupaciją ir pažeminimą, nesvarbu, kad tai buvo Rusijos ar sovietinė imperija“, - pažymėjo I. Šimonytė.
Premjerė teigė, kad Lietuva, pasirinkusi ES ir NATO kryptį, dilemą išsprendė, yra struktūrų nariai, bet tai nereiškia, kad automatiškai esame apsaugoti nuo anos pusės „dantų šiepimo“. Apginti mūsų laisvę turime būti pasirengę ir mes, ir mūsų partneriai.
MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė domėjosi, jei I. Šimonytė bus išrinkta prezidentė, kokie prioritetiniai darbai ir koks jos požiūris į senjorus, apie jų įtrauktį ir įgalinimą, kad būtų naudingi valstybei. Priminė apie įstatymą , dėl kurio diskutuojama Seime. Kandidatė Lietuvos prezidento rinkimuose sakė, kad gerai, kai senjorai turi galimybę dalyvauti mažesnio ar didesnio kolektyvo veikloje. Gerai, kai gali daryti prasmingus dalykus. Europietiškos visuomenės vis labiau amžės, į buvusį gyvenimą nebegrįšime. Ir į vyresnio amžiaus žmones nereikia žiūrėti vien iš globos perspektyvos. Svarbu, kad jie turėtų veiklų, būti darbo rinkoje, kiek jiems išeina. „Glima įkurti tarybų, gali būti priimtas įstatymas, bet svarbiausia, kad senjorai nebūtų menkinami, diskriminuojami. Reikia tik jų įgalinimo.“
Kandidatė Lietuvos prezidento rinkimuose sakė, kad gal ir reikia įstatymo dėl atstovavimo Europos vadovų taryboje. Teigė, jog dabar tai niekur nereglamentuotas paprotinis dalykas.
Premjerė, klausiama, ar pensijos nebebus didinamos, patikino, kad jos didinamos pagal konkretų pagal įstatymą, ir tai daroma kasmet.
Klausiama apie požiūrį į pilietybės išsaugojimo referendumą, I. Šimonytė sakė, kad reikia dalyvauti referendume ir balsuoti „už“. Šis klausimas yra palietęs daug šeimų. Pačios premjerės sesuo į Švediją išvyko studijuoti, tada sutiko švedą, dabar kartu turi vaikų. Ji neturi Švedijos pilietybės, užtenka Lietuvos. Tačiau būna atvejų, kai lietuvis nori dirbti užsienio šalies valstybinėje institucijoje, o tam reikia ir tos šalies pilietybės. Ir yra labai daug priežasčių, kodėl reikėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Lietuvių yra mažai, ir kuo daugiau jų nori save tapatinti su Lietuva, tuo geriau. Todėl ji ragintų balsuoti „už“.
MČTAU informacija
Rasos Pakalkienės nuotraukos
