Ypatingas kraštovaizdis, turtinga istorija, gausus kultūrinis paveldas – ne tik Žemaitijos žmonių pasididžiavimas, bet ir trauka svečiams pasidairyti. Paskutinę balandžio dieną daugiau ne pusšimtis (tiek tilpo į autobusą) Turizmo fakulteto klausytojų įkvėpti fakulteto prodekanės ir projekto „Žemaitija – istorinis Europos kraštas“ sumanytojos Albinos Varanauskienės paskyrė edukacinei kelionei po sakralines Žemaitijos vietas. Maršrutas buvo taip sudėliotas, kad aplankytume ne tik svarbiausius krikščionybės centrus, bet ir pažintume kitus to krašto ypatumus.
Kelionėje nuo Vilniaus, stabtelėjus Kaune, pro Ariogalą, Kalnujus, Raseinius iki Šiluvos, besidairant tik pro autobuso langus, sužinojome daug įdomių dalykų. Mat kartu keliavo istorijos fakulteto dekanė dr. Vida Kniūraitė, Turizmo fakulteto klausytojams skaičiusi ne vieną paskaitą apie Žemaitijos istoriją. Ne veltui A. Varanauskienė ją pavadino Žinių karaliene.
Iki Šiluvos pro langą skaičiavome Rožančiaus kelio slėpinius, o Šiluva, šiaip garsėjanti Šilinių atlaidais su žmonių miniomis, keliautojus pasitiko ramiai. Mažas miestelis, jau XVII a visame pasaulyje išgarsėjęs Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu, kai piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Apžiūrėjome Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką ir garsiąją Šiluvos koplyčią.
Už valandos kelio Tytuvėnai su vienu didžiausių iki šiol išlikusių sakralinės architektūros pavyzdžių – Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansambliu. Su gidu tikru šio krašto patriotu, kuris savo gimtuosius Tytuvėnus pavadino mažu miesteliu su didele dvasia, apžiūrėjome Kristaus laiptų koplyčią, bažnyčią, šventorių ir dviaukštį vienuolyną ir ramybe dvelkiančius vienuolyno kiemus. Išgirdome ir apie Goštautų šeimos istoriją, ir prancūzišką legendą apie vieno iš Goštautų meilės istoriją su tytuvėniške Elrna.
Kražiuose pasitikęs gidas Vygandas pasakojo skaudžią Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios gynimo istoriją, kuri žinoma Kražių skerdynių vardu ir vertinama kaip katalikybės ir lietuvybės gynimo simbolis. Buvusioje Kražių jėzuitų kolegijoje dabar Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras, apžiūrėjome muziejinius ir meno eksponatus. Įkopėme ir į Vytauto kalną.
Diena negailestingai suko į antrą pusę, tad Kelmę tik pravažiavome, tačiau svarbesnius miesto akcentus pavyko žvilgsniu pro langą užfiksuoti. Pietūs mūsų laukė Pakėvio dvare, kuris jau XVII amžiuje paminėtas Beržėnų dvaro aktuose. Išgyvenęs istorijų vingiuose, savininko prikeltas dabar tarnauja žmonėms pamaitinti ir apnakvydinti. Kol pasiekėme Užventį, Vida Kniūraitė priminė, kad čia gyvenęs Nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius, atskleidė rašytojos Šatrijos Raganos biografijos detalių. Tačiau tikrasis susitikimas su Marijos Pečkauskaitės– Šatrijos Raganos istorija įvyko kraštotyros muziejuje, įsikūrusiame buvusiame Užvenčio dvaro svirne. Dairėmės ir po parką, nuėjome iki namo, kuriame gyventa Jono Smilgevičiaus, stabtelėjome ir prie signataro kapo.
Vakarėjant charizmatiškas gidas – kanauninkas Andrejus Sabaliauskas seniausioje Žemaitijoje Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje ne tik papasakojo apie bažnyčios ir apie miestelio ypatumus, bet ir pagiedojo bei padainavo, o išlydėdamas net paskambino varpu. Varniai mena iškiliausias ano laikmečio asmenybes A.Vienažindį, S.Daukantą, A.Baranauską, pastatyti paminklai M.Valančiui bei M. Giedraičiui.
Kupina įspūdžių ir susitikimų diena negailestingai sukosi į vakarą, tad Laukuvoje tik pro langą pasidairėme į pirmąjį Lietuvoje 30 metrų aukščio meteorologinį radiolokatorių, 250 kilometrų spinduliu nenutrūkstamai realiame laike gaunančiu informaciją apie meteorologinius reiškinius.
Dar sutemoms kelio neužgulus pravažiavome Kryžkalnio memorialą, iki vidurnakčio grįžome į Vilnių.
Penktadienį kita Turizmo fakulteto keliautojų grupė, vadovaujama A. Varanauskienės ir lydima dr. V. Kniūraitės, įveikė panašų maršrutą.
Lilija Smalakienė
Bonifaco Vengalio ir Vaclavo Svidinsko nuotraukos