Demencija – tai progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris gali pažeisti kalbos, atminties, judėjimo, orientacijos, suvokimo ir dar daugiau smegenų sričių. Apie šią sudėtingą ligą MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto studentams aiškino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto jaunesnioji asistentė ir VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė Eglė Audronytė.
Dažnai demencija sergančių žmonių būklė pablogėja tiek, kad jie tampa visiškai priklausomi nuo artimųjų. Apie demencijos gydymą yra žinoma labai mažai, tad labai svarbu iš anksto užkirsti kelią šiai ligai. Lietuvos 2021-ųjų metų statistika rodo, kad 6,492 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių sirgo demencija arba Alzheimerio liga.
Tai lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, dėl to dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija. Pablogėja socialinė adaptacija, ypač sutrinka profesinė veikla, asmuo tampa visiškai priklausomas nuo artimųjų.
Skirtingi demencijos tipai yra susiję su smegenų ląstelių pažeidimais tam tikruose smegenų regionuose.
Demencijos simptomai neretai atrodo kaip normali senėjimo proceso dalis, gali vystytis palaipsniui ir ilgą laiką likti nepastebėti. Reikėtų atkreipti dėmesį jei jūs ar jūsų artimasis:
dažnai pamiršta informaciją, kur padėjo daiktus, ką veikė, kur ėjo ir pan.,
patiria sunkumus atlikdamas užduotis susijusias su loginiu mąstymu,
nesiorientuoja aplinkoje,
nerišliai kalba,
priima neracionalius sprendimus,
daiktus padeda į jiems netinkamas vietas (arbatinuką pastato į šaldytuvą),
pastebite nuotaikos, asmenybės ar elgesio pokyčius,
pastebite depresijos požymius ir motyvacijos praradimą.
Demencija yra nuolat progresuojantis sutrikimas. Gydytojo psichiatro ir (arba) gydytojo neurologo skiriami vaistai gali tik iš dalies sulėtinti ligos progresavimą. Išryškėjus gretutiniams psichikos sutrikimams (liūdesiui, nemigai, nerimui, pykčio reakcijoms, priešiškumui aplinkiniams ir kt.) gali būti skiriami vaistai šių simptomų numalšinimui. Vaistus skiria gydytojas psichiatras, konsultavęs ligonį ir įvertinęs informaciją, gautą iš namuose ligonį prižiūrinčių artimųjų bei psichikos sveikatos slaugytojo.
Labiausiai progresuojančių demencijų, pavyzdžiui, Alzheimerio, išgydyti negalima ir gydymo, lėtinančio ar sustabdančio ligos progresavimą, nėra. Tačiau yra vaistų, kurie gali laikinai palengvinti simptomus. Medikamentų ir nemedikamentinių intervencijų tikslas – atidėti protinių gebėjimų praradimą, padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti nepriklausomais kasdieniame gyvenime ir pagerinti jų savijautą bei gyvenimo kokybę. Šios nemedikamentinės intervencijos apima atminties ir orientacijos pratimus, dailės terapiją, aromaterapiją, gyvūnų ar muzikos terapiją. Taip pat siūlomi slaugytojų mokymai šeimos nariams.
Medikai, kaip profilaktinę priemonę siūlo gyventojams pradėti dažniau vaikščioti. Fizinis aktyvumas stimuliuoja supratimą ir apsaugo smegenis. Fizinio aktyvumo metu kūnas išskiria apsaugančias chemines medžiagas, tarp jų ir baltymą, vadinamąjį galvos smegenų kilmės neurotropinį faktorių. Manoma, kad šis baltymas skatina neuronų augimą. Alzheimerio liga – tai palaipsniui smegenyse nykstantys neuronai. Net toks paprastas dalykas, kaip 30 minučių trunkantis pasivaikščiojimas kasdien, gali daug ką pakeisti.
Informaciją parengė Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Vidos Kalkienės nuotraukos
