Literatūros fakultete tęsiasi renginiai, skirti 120-osioms spaudos draudimo Lietuvoje metinėms paminėti. Saulėtą gegužės mėnesio antrąjį ketvirtadienį pas mus svečiavosi poetas Rimgaudas Valentinas Graibus. Jo pavardė vyriausiems klausytojams pažįstama dar nuo sovietmečio. Ją buvo galima sutikti žurnaluose „Švyturys“, „Jaunimo gretos“, satyriniame žurnale „Šluota“. Poetas garsėjo ir kaip visų sodininkų mylimo žurnalo „Mūsų sodai“ vyr. redaktorius. Į susitikimą R. Graibus atvyko su savo naujausiu eilėraščių rinkiniu „Lėtas lietus“.
Savo įspūdžiais iš susitikimo su poetu Rimgaudu Valentinu Graibumi dalijasi patys fakulteto lankytojai.
Dalia Judita Vabalienė:
Knygoje „Lėtas lietus“ – ir rimuoti eilėraščiai, ir parašyti verlibru, ir tik kelių eilučių žaismingi pamąstymai (pvz., ropinėja vilties skruzdėlytės po smegenis susiraukšlėjusias mintis masažuoja), kur rasime satyros bei sarkazmo trupinėlių. Išleidęs 24 poezijos knygas, poetas nenuvalkiotais rimais (pvz., žaibai – pabaigs, apšviest – vis tiek), netikėtais palyginimais bei metaforomis – ašara lipa per raukšlę kojų liūdesiui plaut („Liūdnas eilėraštis“), diena trypčioja vietoje lyg kumelaitė užsispyrusi („Sutapimas“), minčių avelės skabo žolę smegenų ( „Nuomininkas“), invalidė žiema, atminimai išblyškę – rodo autoriaus poetinę brandą. Poetas apžvelgia savo nueitą gyvenimo kelią, kuriame buvo šilto ir šalto, originaliai, su liūdna šypsenėle kalba apie senstančio žmogaus praradimus (eilėraščiai „Vagystė“, „Liga“, „Apgultis“). Nors gyvenime poetas mato daug neteisybės, pavydo, melo, baimės, tačiau ragina: „ neskubėkim gyvenimo juodinti, o apjuodintą siūlyt kitiems“ („Neskubėkime“). Tokia jo pozicija.
Pristatydamas savo naująją knygą, autorius pasirinktus eilėraščius skaitė pats. Klausytojai buvo maloniai nustebinti, kad poetas yra puikus skaitovas. Tai retai pasitaiko. Be to, R. Graibus moka gražiai bendrauti su klausytojais. Kai kuriems fakulteto literatams poetams net davė patarimų.
Vigilija Adomavičienė:
Mirtinoje tyloje Rimgaudo Valentino Graibaus eilės liejosi lyg užburianti muzika. Lyrinį susimąstymą apie žmogaus būtį, senkantį laiką keitė ramus, netgi šmaikštus požiūris į senatvę, ,,ligų įdarbintą poliklinikoje“. Ypatinga poeto kalba: lengva, skambi, taikli. Atrodo, jis žaidžia žodžių prasmėmis, spalvomis, metaforomis: ,,Klupo vakaras pavargęs, nuodėmių žarijos, ligoti žodžiai, laiko plaktukas“. Susitikimas su talentingu poetu paliko neišdildomą įspūdį – pajutome nusivalę kasdienybės dulkes.
Vilija Jurėnienė:
Maloniai nustebau dar kartą susitikusi su poetu Rimgaudu Valentinu Graibumi. Jo pristatyta knyga ,,Lėtas lietus“ gerokai skiriasi nuo mano ankščiau skaitytos. Ji pasižymi išskirtine branda. Glaustus tekstas išmąstytas, apgalvotas ir paliečiantis klausytojų širdį. Puikiai valdo žodį, kuris skamba kaip varpas vėlų vakarą. Puikus balso tembras, kuris priverčia klausytoją ne tik įsiklausyti, bet ir įsijausti.
Poezijos pavasaris tęsėsi klausantis fakulteto poečių Danutės Radžiūnienės ir Edvardos Gecevičienės eilių. Jų sukurti posmai – Senjoro užrašuose.
Literatūros fakulteto informacija
Kristinos Sadauskienės nuotraukos
