Sveikos gyvensenos fakultete studentai klausėsi aktualios ir įdomios paskaitos ,,Vitamino D poveikio holizmas“. Šią temą skaitė Santaros klinikos profesorius Virginijus Šapoka.
Lektorius prof. V. Šapoka atkreipia dėmesį, kad vitamino D gamybai organizme itin svarbi yra saulės šviesa. Iš viso 80-90 proc. vitamino D organizme pagaminama žmogaus odą tiesiogiai veikiant saulės ultravioletiniams B spinduliams. „Tačiau Lietuvos geografinė padėtis lemia saulės stygių – tamsiais žiemos mėnesiais mūsų šalyje nėra vitamino D gamybai palankių sąlygų. O su maistu gaunamo vitamino D kiekio neužtenka pakankamam lygiui kraujyje išlaikyti“, – teigia prof. V. Šapoka.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesį Lietuvoje saulėtų valandų skaičius yra net 8-9 kartus mažesnis, negu liepą.
Gydytojas pastebi, kad būtent gruodžio ir sausio mėnesiais Lietuvoje prasideda peršalimo ligų sezonas, kai kiekvieną savaitę ima daugėti pacientų, sergančių bronchitu, kamuojamų gripo ar plaučių uždegimo. Sergamumas ima slūgti tik pavasarį. Pasak profesoriaus V. Šapokos, Lietuvoje prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, kad labai panaši kreivė susiformuoja ir vertinant skaičių žmonių, kurių organizmuose ima trūkti vitamino D. Nustatyta, kad sausį vitamino D trūksta apie 63 proc. suaugusių gyventojų, o pavasarį – net 75 procentams.
Profesorius aiškina, jog apibendrinant visų atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad vitaminas D, būdamas hormonu, veikia daugelį imuninių ląstelių sąveikos etapų, net genų lygmenyje. Įrodymai, siejantys vitamino D trūkumą su COVID-19, yra netiesioginiai, tačiau reikšmingi – vitamino D trūkumo padidintos rizikos faktoriai sutampa su COVID-19 rizikos faktoriais, pavyzdžiui, tamsiaodžiai žmonės, nutukimas, geografinė platuma. Manoma, kad vitaminas D turi įtakos uždegiminių citokinų (ląstelių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, padedančios formuoti imunines reakcijas) kiekio reguliavimui, gerokai padidėjusia pneumonijos bei viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų rizika. Be to, įrodyta, kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su trombozės epizodų padidėjimu dėl padidėjusio kraujo krešumo, kuris dažnai pastebimas sergant.
Prof. V. Šapoka atkreipia dėmesį, kad šiauriau esančių valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, gyventojai - neturi galimybių natūraliai išlaikyti pakankamas vitamino D atsargas visus metus. Kai saulės šviesos sumažėja, šiltuoju metų laiku organizme sukauptos atsargos išsenka maždaug per mėnesį. Profesorius priduria, kad gauti pakankamą kiekį vitamino D su maistu praktiškai neįmanoma. „Maisto produktuose esantys vitamino D kiekiai yra labai menki. Kad gautų pakankamai, pavyzdžiui, asmuo turėtų per dieną išgerti 3-6 stiklines pieno arba suvalgyti 4-6 virtų kiaušinių trynius, o norint atstatyti vitamino D stoką – tokio maisto kiekius reikia dvigubinti“, – akcentuoja gydytojas, rekomenduojantis gyventojams pasidomėti kitais galimais vitamino D šaltiniais. Gydytojas rekomendavo dažiau valgyti produktų, kuriuose yra didesnis vit. D kiekis – tai ungurys, lašiša, silkė, skumbrė, šviežios menkės, sūris, kiaušinio trynys, motinos ir karvės pienas ir kt.
Pabaigoje nuskambėjo puikūs Dalai Lamos žodžiai, kuriuos prisiminė profesorius V. Šapoka: „Jei problemą galima išspręsti, tai, dažniausiai, nėra reikalo dėl jos jaudintis. Jei problema neišsprendžiama, jaudintis dėl jos beprasmiška.“
Po paskaitos klausytojai dar neskubėjo skirstytis iš auditorijos. Daugelis norėjo paklausti ir gauti naudingų patarimų, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Į visus klausimus mielai atsakė profesorius.
Paskaitos akcentus užrašė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Vidos Kalkienės nuotraukos
