Kitokios, nes šokių studijos grupės „Bruknės“ šokėjos penkias dienas praleido nesiskirdamos nei dieną, nei naktį. Tos ypatingos dienos – jų tradicinė vasaros stovykla Alantoje, Molėtų rajone.
„Bruknės“ įprastai repetuodavo du kartus per savaitę. Liepos vidurys ir tradicinė vasaros stovykla pakeitė ne tik darbo, bet ir poilsio rutiną. „Mums tos stovyklos vis dar reikia“, - sakė ne viena iš paskutinę jų stovyklavimo dieną kalbintų šokėjų.
„Mes šokame, ir vien tai mus iš bendraamžių būrio išskiria. O jei mes dar norime ir galime išvažiuoti į vasaros stovyklą, kur išmokstame ir sužinome naujų dalykų, patiriame įspūdžių, tai pakelia mūsų pačių savivertę. Ir mano vasara nebėra stereotipinė močiutės vasara su anūkais“, - apie tai, kas tas penkias dienas daro išskirtinėmis, sakė Laima Tuleikienė. „O man šokis - tai liga, kuria "užsikrėčiau" dar darželyje. Vėliau nesiskyriau su šokiu nei mokykloje, nei universitete. Dabar taip pat su malonumu visur pašoku“, - mintimis apie dalyvavimą šokių grupėje dalinosi Dalė Jasinskienė.
„Stovyklos dienos ypatingos ir kūrybine prasme, - sakė šokių studijos vadovė Valerija Stričkienė. Atvažiuojame žinodamas, kad kursime naują šokį. „Bruknės“ norėjo savo repertuare turėti išskirtinį kūrinį – šokių siuitą. Išsirinkome muziką ir šokį pastatėme. Tai buvo svarbiausiais stovyklos tikslas.“
Mačiau jų naują šokį vienoje iš repeticijų, jis ne tik nuotaikingas, jaunatviškas ir žaismingas. Sklido energija, puiki nuotaika, buvo matyti, kad šokama pasimėgaujant. Darbo ir pastangų įdėta – dvi repeticijos per dieną praeina ne tik šlifuojant judesius, bet ir ieškant geriausio sprendimo. „Šokio kūryba yra kolektyvinis kūrybinis procesas, - sako vadovė V. Stričkienė. – Nors žingsniai, judesiai yra griežtai apibrėžti žanro, bet brėžinys gimsta čia, kartu šokant. Aš atsivežu tik muziką, nesidarau eskizų popieriuje, kūryba – gyvas procesas. Jame dalyvauja visos.“ Anot vadovės, kūrybinės stovyklos prasmė, kad repetuojama be didelių pauzių, geriau įsimenama. Kitomis vasaromis stovyklaudavo po dvi šokių grupes kartu, bet atskira grupės kūrybinė stovykla labiau pasiteisino. Ne tik kūrybine prasme, bet ir suartinant kolektyvą.
Šokių studijos vasaros stovykla jau ne pirmus metus įsikuria Aukštaitijos profesinio rengimo centro patalpose. Čia ne tik yra repeticijoms tinkamų erdvių, bet ir gyventi patogu. Moterys įsikūrė dviviečiuose kambariuose, yra bendrų patalpų poilsiui, jauki valgykla ir kasdien – pusryčiai, pietūs bei vakarienė. „Tad kaip ir poilsiaujame, - apie stovyklos dienotvarkę juokavo D. Jasinskienė. – Nei maistu, nei patalais rūpintis nereikia, nei indų plauti. Atsikeli pavalgai, šoki, tada į ežerą maudytis, tada pietūs, repeticija, vėl ežeras, vakarienė ir vėl - kam ežeras, kam smagus vakarojimas su draugėmis“. „Galima dar ir po apylinkes pasidairyti, jei tik yra noro ir jėgų,“ - galimybe patirti įspūdžių dalinosi Violeta Skaržinskienė. Šalia įspūdingi Alantos dvaro rūmai su dvaro muziejaus galerija, Alantoje labai graži Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, sena medinė sinagoga, Alantos smuklė. Ir čia pat gražus parkas, smagu pasivaikščioti, ir ežeras Duobys ne taip toli.
Stovyklos paskutinę repeticiją grupė paskyrė ne tik naujam šokiui įsiminti, bet kitų šokių pakartojimui, kad nepasimirštų. Juk susitiks tik rugsėjo vidury. Taip pat sutarė, ką šoks Palangoje, šalies TAU šokių festivalyje.
„Bruknės“ savitas kolektyvas: turi panašų požiūrį į šokį, išskirtinę vardo gimimo istoriją, ypatingų tradicijų, vienijančių ir darančių jų bendrystę smagia. Ir žinoma, išskirtinį, dabar jau aštuonių šokių, repertuarą bei puošnius sceninius rūbus. Yra kaip pasirodyti ir kuo pasididžiuoti. Šokta ne viename festivalyje. Išskirtinės ir šios vasaros patirtys, prisimena D. Jasinskienė. Repetavo smėlėtame Adrijos pakrantės paplūdimyje Zadare, sulaukė nemažai žiūrovų ir jų aplodismentų, o festivalyje buvo apdovanotos pirmos vietos diplomu.
O apie grupės vardo „Bruknės“ gimimą galima net atskirą istoriją pasakoti. Vardo prireikė, kai šokių studijoje 2016 metais susibūrė norinčių šokti, bet nebetilpusių į jau patirties turinčią grupę. Linksmų buvo siūlomo vardo variantų, beveik metus svarstė, prisimena moterys. Vieni atrodė banalūs, kiti „nunešioti“. O kai vasarojant Nidoje viena iš šokėjų pasiūlė „Bruknes“, patiko visoms. „Visos mes jau pakankamai prinokusios, o aš labiausiai,“ - apie vardo pritaikymą juokavo vyriausia ir viena iš seniausiai grupėje šokančių aštuoniasdešimtmetė Aldona Vingytė.
„Pas mus visos turi pareigų, - apie grupės kasdienybę pasakoja grupės seniūnė D. Jasinskienė. – Kas už šventes, kas už kasdieniškus reikalus atsakingas. Taip lengviau bet kokius organizacinius reikalus išspręsti.“
Šokėjas vienija ir tradicinis pasisveikinimo ritualas, kuriuo pradeda repeticijas ir juo atsisveikina.
Ir dar „Bruknės“ turi ypatingą dainą. Ją pasiskolinu rašinio pabaigai: „Šiandien "Bruknių" diena - neliūdėkim, pragyventų dienų negailėkim, viens kitam iš širdies palinkėkim daugel metų sveikų ir saulėtų.“
O šokių studijos vasaros stovykloje jau repetuoja grupė „Emocija“. Bet tai jau kita tema.
Lilija Smalakienė
Autorės nuotraukos iš paskutinės „Bruknių“ stovyklos dienos repeticijų
