Šeštadienį Alantą paliko Šokių studijos grupė „Nonna Dance“, baigėsi ir jų vasaros stovykla. Šokių studija aktyvią veiklą stabdo iki rugsėjo. O „Nonna Dance“ padarė, ką buvo suplanavusios: naujas šokis pastatytas. Iššūkis buvo rimtas – jų repertuare – pasadoblis, dešimtasis šokis. Tačiau ne tik naujas šokis paženklino jų stovyklavimą: viena diena tapo išskirtine dėl netikėtų susitikimų ir šventinio vakaro. Netikėtumo emocijų, džiaugsmingo nustebimo stovyklautojoms penktadienį sukėlė neskelbtas MČTAU rektorės dr. Zitos Žebrauskienės apsilankymas.
Penktadienio rutina „Nonna Dance“ stovykloje būtų buvusi įprasta: po darbingos rytinės repeticijos kai kas skubėjo atsigaivinti į ežerą, kai kas ilsėjosi kambaryje. Sunku aprašyti netikėto susitikimo emocijas, bet džiaugsmo buvo daug. Rektorė Z. Žebrauskienė, lydima Istorijos fakulteto dekanės dr. Vidos Kniūraitės, į Alantą penktadienį išsiruošė su ypatinga misija – padėkoti Šokių studijos vadovei Valerijai Stričkienei ne tik už vasaros darbą, bet ir visus studijos vadovės darbus, kurie garsina MČTAU, kuria garbę ir vertę, už jos kantrybę ir kūrybiškumą. „Jūs esate universiteto pasididžiavimas,“ - apkabindama vadovę Valeriją ir kreipdamasi į šokėjas sakė rektorė.
Tai buvo puiki proga „Nonna Dance“ parodyti viešnioms ne tik naujausią savo kūrinį, bet kitus šokius, pastatytus šiek tiek anksčiau ir šoktus tik svečiose scenose. Viešnioms parodyta „Klasikos siuta“ - pelniusi „Grand prix“ Kroatijoje, ir kvikstepas - elegantiškas, laisvai skriejantis šokis, nuplaunantis bet kokius amžiaus ženklus, o ypatingai nuo „Nonna dance“ šokėjų.
Atskiro pastebėjimo prašosi ir naujausias jų darbas - pasadoblis. Šis ispaniško temperamento šokis, dėl šokio judesiais vaizduojamos koridos, specialistų vadinamas meniniu šokiu, reikalaujančiu griežtos tvarkos. Pasadoblis - gyvybinės energijos ir meilės muzika, atrodo, skambanti net širdies ritmu, o „Nonna Dance“ šiuo šokiu nuo pat teatrališkai paslaptingos pradžios pasakoja istoriją. Nors šokis pastatytas vos per 4-5 repeticijas, ir dar daug ką moterys žada tobulinti ir dailinti, bet žiūrėti buvo gražu, kartais net iki graudumo.
Pagauti, kas svarbiausia, ir gilyn į esmę, taip ir norisi įvardinti visus penktadienio potyrius Alantoje. Mat pasibaigus improvizuotam pasirodymui, buvo atskleista ir kita rektorės vizito misijos dalis – vienos iš šokėjų ir grupės seniūnės Teresės Petrulienės jubiliejus. Ne bet koks, aštuoniasdešimtmečio.
Teresė Petrulienė į šią šokių grupę įsijungė prieš devynerius metus. „Šokis ir šis kolektyvas pakeitė mane ir mano gyvenimą. Pasikeičiau emociškai, dvasiškai, fiziškai,“ - apie patirtį su „Nonna Dance“ kalbėjo Teresė. Judėjimas, draugiškas kolektyvas, bendrystė ne tik ištiesino pečius, bet ir suteikė pasitikėjimo savimi, dienas pripildė kitos prasmės, vardino privalumus šokant „Nonna Dance“ jubiliatė.
Teresės pokyčius pastebėjo ir ją sveikindama rektorė: „Čia Teresė išaugo, išgražėjo, pasikeitė net šukuosena, iš pelenės į princesę pavirto.“ Tačiau svarbiausia, kaip sakė rektorė, ji - tas žmogus, kuris suvienija, prie jo sušyli. „Ji ir vasaros stovyklų sutelkėja, ir kolektyvo vienytoja, ir gardžių bandelių kepėja“,- apie jubiliatės išskirtinumą kalbėjo rektorė.
Sujaudinta dėmesio jubiliatė sakė negalinti žodžiais išreikšti šios akimirkos jausenos, dėkojo už sveikinimus, o dėl pokyčių juokavo, kad ne tik šukuoseną pakeitė, pasikeitė ir sijonai, ir nešioja juos kitaip, ir vaikai džiaugiasi, kad mama turi tokį ypatingą kolektyvą, tai juos išlaisvina nuo rūpesčio. Vakare Teresės dar laukė šventė su grupės bičiulėmis.
Taigi, šokis ne tik meno forma, o šokis kolektyve ne tik kūryba, emocijos, bet ir vidiniai pokyčiai daug ką pakeičiantys ir aplink. Nė viena iš kalbintų MČTAU šokių studijos šokėjų to nepaneigė. Ir didelis studijos turtas - profesionali, savo darbą ir žmones mylinti kūrybinga studijos vadovė V. Stričkienė.
Lilija Smalakienė
Autorės nuotraukos
