Vasaros reportažai
Po priverstinio karantino „Nonna Dance“ kolektyvas jau renkasi į repeticijas ir ruošiasi naujiems mokslo metams. Tačiau vien repeticijų nerimstančioms šokėjoms neužtenka – jos susiruošė į žygį baidarėmis.
Mintis išbandyti jėgas plaukiant baidarėmis gimė dar praeitą žiemą atostogaujant Egipte. Kūrybinės stovyklos Alantoje metu grupė drąsiausiųjų šokėjų sutarė išbandyti jėgas plaukiant gražuole Žeimena – pačia skaidriausia upe, tad iš baidarės galėjome grožėtis ne tik pušynų ir pakrančių pievų žaluma, bet ir upės povandeninio pasaulio įdomybėmis. Nuobodžiauti plaukiant neleido staigūs posūkiai, už jų išnyrantys į upę sukritę ar virš jos palinkę medžiai, vis drąsesnės ančių ir gulbių šeimynos. Ši upė patinka visiems, norintiems grožėtis gamta labai nepavargstant, tad ir mes sutikome ne vieną grupę šeimų su mažais vaikais. Išalkę ir ištroškę ilgai ieškojome vietos sustoti užkąsti ir ko nors karšto atsigerti. Paprastai kiekviena grupė stoja atskiroje aikštelėje, bet surasti laisvą vietą buvo ne taip ir paprasta.
Žeimenoje nebuvo kliūčių, per kurias baidares reikėtų perkelti, bet upė vis tik pareikalavo savo „aukų“ – pora šokėjų buvo sušlapusių.
Atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinome prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta pakrantė, kur mūsų jau laukė kolegė Irina.
Nuotaikingąjį žygį užbaigėme svetingosios kolegės Laimutės sodyboje.
Vida Jarašiūnienė, „Nonna Dance“ šokėja
