Projektai
Šių metų birželio 29 dieną įvyko projekto „Kaip senjorai tobulina skaitmeninius gebėjimus Šiaurės ir Baltijos šalyse“ on-line konferencija „Seniors as digital learners“. Tai paskutinis bendro Skandinavijos šalių ir Lietuvos projekto seminaras. Renginį organizavo Norvegijos partneris Seniornett – asociacija, padedanti senjorams, turintiems problemų su visais skaitmeniniais įrenginiais. Seminaro dalyviai sužinojo, kaip Norvegijoje padedama senjorams naudotis visomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip vyksta mokymai, kokias problemas mato senjorai, vykstant sparčiai skaitmenizacijai visose paslaugų srityse.
Viso seminaro dienotvarkė čia.
Seminaro pradžioje sveikinimo žodį tarė Oslo merė – Marianne Borgen. Ji pasakojo, kad Oslo taryba glaudžiai bendradarbiauja su Senjorų taryba prie savivaldybės bei Seniornett. Viena iš didžiausių užduočių – palengvinti senjorų kasdienybę, suteikiant visas galimybes ne tik įgyti skaitmenines kompetencijas, bet ir pagalbą iškilus kokioms nors problemoms. Vis daugėjant skaitmeninių sprendimų paslaugų teikimo srityje tai tapo ypač aktualu.Seminaro eigoje buvo pristatyta Seniornett asociacijos veikla. Pagrindinis asociacijos tikslas – mokyti senjorus skaitmeninio raštingumo. Skaičiuojama, kad šiuo metu Norvegijoje apie 600 000 senjorų yra nepakankamai kompetentingi naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Asociacija turi du šimtus penkiasdešimt skyrių. Skyriams teikiama mokomoji medžiaga, padedama organizuoti mokymus.
Seniornett išleidžia kelis žurnalus per metus asociacijos tinklo nariams senjorams prieinama kalba, vengiant sudėtingų žodžių vartojimo.
Visą šią veiklą labai remia savivaldybės, nes Norvegijoje gyventojų bazinės skaitmeninės žinios yra savivaldybės pareiga. Gyventojai turi teisę gauti penkis pagrindinius įgūdžius: skaitymas, rašymas, matematika, galimybė kalbėti ir skaitmeninės žinios.
Greta mokymo veiklos Seniornett teikia ir pagalbą nemokamu telefonu. Čia senjorai gali paskambinti iš bet kurios savo buvimo vietos ir išsiaiškinti visas su skaitmeninėmis technologijomis susijusias problemas. Tai gali būti ir sudėtingesni, pavyzdžiui, elektroninės bankininkystės klausimai, ir paprasti, jei neįsijungia kompiuteris ar panašiai.
Centras skaičiuoja, kad juos pasiekia apie šešiasdešimt – šimtas skambučių per dieną. Čia dirba savanoriai, net nebūtinai turintys kompiuterinio raštingumo išsilavinimą.
Išklausėme labai įdomią paskaitą apie Skaitmeninių įgūdžių mokymo centro veiklą.
Šio centro veiklą organizuoja Norvegijos pensininkų asociacija kartu su Seniornett. Penkiasdešimt mokymo vietų dirba ne mažiau kaip po tris mokymų vadovus. Tuo siekiama galimybę mokytis priartinti kaip galima arčiau žmogaus.
Siekiant užtikrinti vienodą skaitmeninio mokymo lygį visoje Norvegijoje nuolat organizuojami mokymai treneriams. Mokymai vykdomi dviejų dienų seminaruose, nelabai įtemptai – paliekama daug laiko viską išsiaiškinti, o taip pat pasidalinti patirtimi bei žiniomis, kaip geriau mokyti. Pandemija pakeitė įprastą darbą. Dabar organizuojama labai daug nuotolinių mokymų, taip pat konsultuojama ir telefonu.
Profesorė Astrid M. Sølvberg iš Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto papasakojo apie tyrimą, kaip geriau pravesti skaitmeninio raštingumo mokymus. Ji papasakojo, kad šiuo metu Norvegijoje beveik visos paslaugos yra kompiuterizuotos, o apie trisdešimt aštuonis procentus visuomenės dar tinkamai nesinaudoja technologijomis.
Senjorai labai vertina mokymą ne šeimoje, o Seniornett grupėse, nes savanoriai, dirbantys su senjorais, supranta jų poreikius ir galimybes. Be to, grupėse darbas daug ramesnis ir vertingesnis. Mokymo vadovai leidžia klausinėti (patogiai), žmonės jaučiasi saugūs, jie įtraukti į mokymo procesą.
Daugelis senjorų išreiškė dvejopus vertinimus dėl gausėjančių skaitmeninių paslaugų. Vieni džiaugiasi atradę naujas galimybes bendrauti, užsiimti hobiais, kiti jaučia didelę atskirtį, nes negali atlikti įprastų veiksmų, tokių kaip naudojimasis viešuoju transportu (viskas skaitmenizuota), sveikatos paslaugomis ir t.t.
Netikėta buvo projektų vadovo Joop Cuppen paskaita apie festivalį, kurį organizavo Seniornett kartu su nacionaline biblioteka. Šių metų festivalio pagrindinė tema – žaidimai senjorams.
Žaidimai gali duoti senjorams labai daug naudos. Tai nėra žaidimai apie laimėjimus, bet tokie, kurie skatina žaidėjus daugiau galvoti – pažinti naujas technologijas, daugiau judėti, lavinti atmintį ir dėmesį. Pristatyti ir virtualių technologijų žaidimai, kurie gerina dėmesio koncentraciją, treniruoja smegenų veiklą ir sukuria daug malonių emocijų. Tokį festivalį padeda organizuoti jaunimo organizacijos – jaunimas gerai pažįsta įvairius žaidimus ir noriai moko bei padeda įsisavinti visas naujoves.
Dar vienoje paskaitoje išgirdome, kad Norvegijoje vykdomas projektas, siekiant apmokyti senjorus pažinti melagienas informaciniuose šaltiniuose. Melagienų problema ypač išryškėjo pandemijos metu ir tapo akivaizdu, kad visuomenę reikia mokyti atpažinti gaunamos informacijos teisingumą ir pagrįstumą.
Tai buvo labai įdomus, informatyvus seminaras. Jo metu ne tik susipažinome su Norvegijos patirtimi, bet ir supratome, kokius projektus galime įgyvendinti Lietuvoje, kad mūsų senjorų gyvenimas būtų ne tik lengvesnis, bet ir įdomesnis.
Dr. Jurgita Rotomskienė, projekto koordinatorė
