Tautodailės fakultete
Dvidešimt MČTAU Tautodailės fakulteto klausytojų, panorusių artimiau susipažinti su keramikos subtilybėmis bei perprasti jos paslaptis, šią vasarą dalyvavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų projekte „Po vienu dangumi“. Šios technologijos subtilybių Juodosios keramikos centre tautodailininkes mokė Vilniaus dailės akademijos keramikos magistrė Rasa Balčiūtė, mokymo procesu rūpinosi projekto organizatorė Rima Gudelytė.
Molis pakluso mūsų rankoms
Tautodailės fakulteto klausytojai tikrai žingeidūs ir vis nori įsisavinti naujų meniškų gaminių gamybos technologijų. Siekiame, kad kuo daugiau prisiliestume prie tautinio paveldo gaminių technologijų studijavimo. Sužinota ir išmokta tikrai nemažai. Nuolat fakultetą lankantys kūrėjai jau įsisavinę per 30 įvairių gamybos technologijų.
„Fakulteto planuose buvo ir keramikos mokymo poreikis, tačiau dėl šio meno mokymo nemažos kainos ši galimybė vis buvo atidedama tolimesniam laikui. Bet kaip sakoma, niekada nesakyk niekada. Birželio pradžioje sulaukiau MČTAU rektorės dr. Zitos Žebrauskienės skambučio, kad yra galimybė dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamame projekte „Po vienu dangumi“ ir pasimokyti keramikos meno. Žinoma, pasiūlymą priėmiau su džiaugsmu ir apie tai pranešiau fakulteto kolegoms. Atsišaukė daug norinčių, sudarėme dvi grupes po 10 asmenų“, – puikiu pasiūlymu džiaugėsi ilgametė fakulteto dekanė Irena Jonkuvienė.
Mūsų mokytoja – nuoširdi ir entuziastinga Vilniaus dailės akademijos keramikos magistrė Rasa Balčiūtė supažindino mus su molio rūšimis, savybėmis bei keramikos gamybos technologijos procesais. Tam, kad molio gabalėlis pavirstų konkrečiu, praktišku, estetišku ir dailiu gaminiu, reikia labai pasistengti, įdėti daug meilės, fantazijos, darbo, kantrybės ir kruopštumo. Iš pradžių apibėrę mokytoją Rasą įvairiausiais klausimais, vėliau nurimome ir jai padedant, klausydamos patarimų bei pamokymų, pasinėrėme į kūrybinį procesą. Iš nepakeliamu karščiu įkaitintos gatvės patekus į galeriją, buvo tikra atgaiva pajusti minkšto, lipnaus, plastiško molio vėsą. Džiaugėmės stebėdamos, kaip švelniai minkomas ir glostomas molio gabalėlis mūsų rankose įgauna formą ir jo vietoje nepastebimai atsiranda dubenėlis, puodelis, ąsotėlis ar skristi pasirengęs paukščiukas. Darbas su moliu – tai malonus, raminantis, išlaisvinantis fantaziją, skatinantis kūrybiškumą, lavinantis erdvinį pojūtį, procesas. Nuostabu minkyti, lipdyti, gadinti ir vėl iš naujo kurti, tik nereikia persistengti, nes daug minkomas molis greitai džiūsta ir trūkinėja. Pagaminti darbeliai džiovinami, degami specialiose krosnyse aukštoje temperatūroje, glazūruojami.
Profesionalios, ypatingai kantrios ir draugiškos mokytojos Rasos dėka susipažinome su molio puodų žiedimo technologija. Oi, koks nelengvas puodžiaus darbas, reikalaujantis ypatingos jėgos, susikaupimo, atidumo bei švelnumo. Vienas staigus, netaisyklingas judesys – ir molis taškosi į visas puses. Linksma visiems – ir žiedžiantiems, ir žiūrintiems! Turėjome puikią molio terapijos kupiną teigiamų emocijų, naujų patirčių, linksmų, draugiškų pabendravimų po ilgo karantino laikotarpio, savaitę.
Į galeriją po mokymų dar sugrįžome, čia jau laukė išdžiovinti, išdegti, glazūruoti, ir, svarbiausia, mūsų rankomis sukurti keramikos dirbiniai. Džiaugiamės, kad prisijaukinome molį. Kaip sako mūsų dekanė I. Jonkuvienė, „molis – mūsų žemės sudedamoji dalis, turinti galimybę paklusti žmogaus rankoms, jo širdžiai, sampratai, valiai ir tapti dalimi jo gyvenime“.
Dėkojame už fantastišką projektą bei įgytas žinias mokytojai, keramikos magistrei Rasai Balčiūtei, projekto atstovei Rimai Gudelytei ir, žinoma, mielai mūsų MČTAU rektorei dr. Zitai Žebrauskienei.
Gražina Banevičienė, Tautodailės fakulteto klausytoja
Tautodailės fakulteto nuotraukos
