Žmonės ir darbai
Su kolegomis dažnai susitinkame paskaitose, išvykose, šventiniuose renginiuose. Bet ar daug apie juos žinome – iš kur jie, ką sukūrė, ko pasiekė?
Leopoldas Stanevičius – ne tik Literatūros fakulteto, bet ir Politikos, teisės ir ekonomikos bei Istorijos fakultetų lektorius ir lankytojas. Mūsų kolega – Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos ir „Spindulio“ literatūrinės draugijos narys, ilgametis knygų redaktorius, vertėjas, poetas, satyrikas-humoristas.
Leopoldas gimė ir augo Lenkijos okupuoto Švenčionių krašto Mielagėnų parapijos Krikonių k., baigęs Mielagėnų vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus universitete lituanistiką.
Vėliau dirbo įvairius darbus, bet ilgiausiai darbavosi knygų redaktoriumi „Minties“, „Diemedžio“ leidyklose, talkino „Asvejos“, „Vagos“, „Mažojo Vyturio“ leidykloms. Vertė knygas, jei kas atlikdavo nuo sovietinių pondraugių užgaidų. Galiausiai savo jėgas išbandė žurnalistikos baruose – beveik metus dirbo istorijos laikraščio „Voruta“ redakcijoje.
No 1998 metų Leopoldas parašė ir išleido daugiau nei porą dešimčių knygų, redagavo ar sudarė apie 260 įvairių žanrų knygų.
Iš rusų kalbos išvertė Dž. Darelo „Sugaukite man kolobusą“, drauge su kitais – F. Šachermeiro „Aleksandras Makedonietis“, M. Prudnikovo „Operacija Feniksas“, P. Čerkasovo „Kardinolas Rišelje“, taip pat nemažai eilėraščių iš G. Serebriakovos knygų, iš A. Manfredo „Trys portretai“, V. Korotkevičiaus „Giesmė gimtajam kraštui“ (J. Kupalos, J. Kolaso, M. Bogdanovičiaus eil.) ir kt. Iš vokiečių kalbos išvertė R. Jungės, G. Biemano „Kruvini pėdsakai“ apie SS nusikaltimus. Kartu su A. Antanavičiumi knygą „Religijos, bažnyčios, tikėjimai“ išvertė iš lenkų kalbos Lietuvos enciklopedijų leidybos institutui. Išleido „Spindulio“ literatūrinės draugijos almanachą „Lėkimas virš žemės“.
Leopolas Stanevičius už savo kūryba ne kartą apdovanotas Lietuvos Mokytojų literatų „Spindulio“ draugijos, Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos diplomais, nominuotas įvairiose poezijos šventėse, literatūriniuose konkursuose.
Turtingą literatūrinį kraitį Leopoldas sukrovė ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete. Per pastarąjį dešimtmetį išleistos Leopoldo knygos „Kaip arti Lietuva, kaip toli“, „Lietuvos Termofilai“, „Smagu gyventi Lietuvoj“, „Kas šokdina mūsų Lietuvą?“, „Gražus Lietuvos dangus“, „Pasakos ir pasakėlės“, „Lietuvos šalies pasakos ir pasakėlės“, eilėraščių rinkinys „Žemės žmonės – užminuotas laukas“.
Šiais metais L. Stanevičius išleido visa ciklą humoristinių istorijų, satyriškų pasakojimų:
„Kindziulis byloja: arba ant bėgių gulsim, arba išpuikusius ponus pulsim“: šmaikštūs, net kandoki Kindziulio priėjimai ir Lietuvos ponulių kritika;
„Tai juokais, tai rimtai“: ir saugiai išlikusios raudonosios nomenklatūros, ir naujųjų jos augintinių humoristiški ir satyriški apibūdinimai, jų išjuokimai;
„Mūsų gyvenimo margumynai“: vėlgi nemaža kindziuliškų istorijų, humoristiškų-satyriškų peštelėjimų tiek Lietuvos valdžios, tiek tautiečių adresu;
„Atsargiai: Kindziulis viską mato!“: humoristiniai-satyriški Lietuvos naujažmogių portretai, blogio reiškiniai atgimusioje Lietuvoje.
Savo humoristinę kūrybą Leopoldas Literatūros fakulteto kolegoms pristatys spalio 28 d. 14 val. 208a. Tikriausiai rašytojas nesupyks, jeigu jo pasiklausyti ateis literatūros mėgėjai ir iš kitų fakultetų. Gal ir autoriaus autografą pavyks gauti…
Senjoro užrašuose siūlome susipažinti su Leopoldo Stanevičiaus rašiniu „Mūsų gimtoji lietuvių kalba“, kurį jis šią vasarą parašė konkursui „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“. Kūrybinių darbų konkursą paskelbė Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“ bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Konkurso rėmėjas – Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Leopoldas už savo rašinį sulaukė konkurso organizatorių padėkos ir apdovanotas rėmėjų prizu.
Senjoro užrašuose rasite ir du Leopoldo eilėraščius – „Kalno kepurė“ ir „Valstiečio laiškas sūnui“.
Skaitykime, bendraukime, pažinkime vieni kitus!
Literatūros fakulteto informacija ir nuotraukos
