Kristina Kaveckaitė gimė 1942 m. gruodžio 5 d. Kuršėnuose. Tėvelis Vaclovas Kaveckis, stambaus ūkininko sūnus, baigęs Šiaulių gimnaziją ir Prahos Valstybinį statybos institutą, išugdė Kristinos dvasines ir atsakomybės kupinas gyvenimo vertybes. Mama buvo namų šeimininkė. Sesuo Ingeborga, baigusi tuometinio Kauno politechnikos instituto darbo organizavimo ir normavimo specialybę, su šeima gyvena Paryžiuje.
K. Kaveckaitė mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje, ją baigusi įstojo į Leningrado Sanitarijos ir higienos institutą, ištekėjo ir studijas tęsė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, įgydama sanitarijos gydytojo specialybę. Studijų metais gimė duktė Agnė, kuri gyvena Ispanijoje. Kristina turi dvi anūkes: 25 metų Indrę, šiuo metu baigiančią rašyti magistro diplominį darbą Magdeburgo universitete ir 13 metų Luną, koledžo moksleivę, nuo trejų metų grojančią smuiku bei dainuojančią Palmos operos teatro chore. K. Kaveckaitė ilgus metus dirbo Valstybinės darbo inspekcijos Darbo higienos skyriaus vedėja, vyriausia gydytoja higieniste. Nuolat dalyvavo darbo grupėse ir joms vadovavo rengiant saugos ir sveikatos teisės aktus. Buvo tarptautinės valstybinių darbo inspektorių komisijos darbo grupės narė Europos kompanijoje Liuksemburge. Eksperto teisėmis dalyvavo Centrinėje darbo medicinos ekspertų komisijoje. Aktyviai bendradarbiavo su VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos specialybės katedra, perteikė savo žinias studentams. K. Kaveckaitė – pirmojo lietuvių kalba išleisto „Profesinės sveikatos“ vadovėlio bendraautorė.
Baigusi darbinę karjerą, Kristina susidomėjo Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto veikla – norėdama patobulinti vokiečių kalbos žinias, pradėjo lankyti Užsienio kalbų fakultetą. Tuometė dekanė Marija Michaleva dažnai prašydavo Kristinos pagalbos organizuoti užsiėmimus, surasti patalpas, susitarti su dėstytojais. Čia ir išryškėjo buvusios gydytojos organizaciniai gabumai.
2013-2014 mokslo metais norinčių studijuoti užsienio kalbas užsirašė kaip niekada daug. Susirgus dekanei, Kristina pasisiūlė padėti ir greitai išsprendė visas fakulteto organizacines problemas: suskirstė į grupes klausytojus, surado dėstytojus ir auditorijas. 2013-ųjų rudenį rektoratas patvirtino K. Kaveckaitę Užsienio kalbų fakulteto dekane.
Kristinos vadovaujamas fakultetas tapo vienu pavyzdingiausių. Dekanės iniciatyva iš esmės pertvarkyta fakulteto veikla ir įvesta daug naujovių: buvo sudaryti dėstytojų darbo planai, pildomi klausytojų lankomumo žurnalai, parengti Užsienio kalbų fakulteto nuostatai, apibrėžiantys dėstytojų, dekano, prodekanų, seniūnų funkcijas. Vadovaujant K. Kaveckaitei grupių skaičius išaugo nuo 12 iki 33. Įkurta nauja ispanų kalbos grupė. Klausytojai patenkinti dėstytojais ir gaunamomis žiniomis.
Dekanės dėka Užsienio kalbų fakultetas aktyviai įsijungė į universiteto bendruomenės veiklą: organizavo ir pravedė 2013/2014 mokslo metų užbaigtuves Botanikos sode Kairėnuose, aktyviai dalyvauja tiek oficialiuose, tiek šventiniuose renginiuose.
2016 m. kovo mėn. K. Kaveckaitė parašė prašymą atleisti iš dekanės pareigų dėl pablogėjusios sveikatos. Atsistatydinusi dekanė į šias pareigas pasiūlė švietimo bendruomenei žinomą patyrusią pedagogę, dėstytoją ir puikią organizatorę Danutę Šukienę.
Mamos, močiutės, gydytojos, dekanės Kristinos Kaveckaitės credo – „Nieko nėra nepasiekiamo, tik reikia didelio noro, šypsenos ir begalinės moteriškos kantrybės“.
Už nuopelnus organizuojant Užsienio kalbų fakulteto veiklą ir pagalbą universiteto bendruomenei Kristinai Kaveckaitei suteiktas MČTAU Garbės dekano vardas.
2016 m. balandžio 7 d.
