Muzikos fakulteto Garbės dekanė
1933-12-16 – 2014-09-01
Adelės Petrošiūtės gyvenimo kelias prasidėjo 1933 m. gruodžio 16 dieną Gorainių k., Šilutės rajone. Baigusi Žemaičių Naumiesčio vidurinę mokyklą, 1953–1957 metais choro dirigavimo mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje, nuo 1957 iki 1962 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1957–1959 metais dirbo Priekulės (Klaipėdos r.) kultūros namų meno vadove ir vidurinės mokyklos muzikos mokytoja. Kultūros namuose subūrė mišrųjį chorą, o mokykloje – vyresniųjų klasių moksleivių mišrųjį chorą ir merginų vokalinį ansamblį.
Nuo 1959 m. savo kūrybinę ir pedagoginę veiklą pradėjo Vilniuje. Iki 1964 m. buvo Vilniaus darželio Nr. 52 muzikos vadovė, nuo 1964 m. rudens – Vilniaus kultūros mokyklos (dabar – konservatorija) choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytoja, 1970–1980 metais vadovavo merginų vokaliniam ansambliui. Pedagogė išugdė ne vieną būrį jaunųjų chorvedžių, buvo Priekulės rajono dainų šventės vyr. dirigentė.
1997 m. rudenį Adelės Petrošiūtės dėka buvo įkurtas Trečiojo amžiaus universiteto (dabar – Medardo Čoboto) Muzikos fakultetas, kai iki antrųjų mokslo metų pradžios buvo likusios vos kelios dienos. Ką tik suburtas kolektyvas mokslo metų pradžios šventei skubiai išmoko sugiedoti tarptautinį studentų himną „Gaudeamus“ ir TAU himną.
Adelei susirgus, po daugiau kaip dešimtmečio darnaus bendradarbiavimo su nepailstančia choro vadove, universiteto choristės pasijuto našlaitėmis. Grįžusi po ligos dar tęsė darbą, bet sveikata silpnėjo, todėl 2010 m. atsistatydino iš choro vadovės pareigų. Buvo labai gaila skirtis su darbščia ir kūrybinga vadove.
Būdama be galo darbšti bei reikli ir sau, ir choristėms, ji, kaip puiki savo dalyko žinovė, visas jėgas atidavė ne tik mokydama dainos, bet ir puoselėdama bendražmogiškąsias vertybes. Ne vienas galėjome pasisemti iš Adelės energijos, optimizmo ir stiprybės: ji visada veržėsi į didelius darbus ir aktyvią veiklą, kai buvo sunku – nesiguodė, nesiskundė, nedejavo, mokėjo santūriai išgyventi kasdienybės įtampą. Buvo visada pasiruošusi patarti, padėti, neabejinga kitų nelaimėms, sugebėdavo įkvėpti vilties ir pasitikėjimo. Laikas nenuneš į užmarštį šio Žmogaus atminimo. Juk liko gerumo Tiltas, jungiantis Ją mylėjusias koleges.
MČTAU 20-mečio proga už ilgametę ir aktyvią veiklą Muzikos fakultete Adelei Petrošiūtei po mirties suteiktas MČTAU Garbės dekanės vardas.
2015 m. vasario 5 d.
