Tautodailės fakulteto Garbės dekanė
1939-09-02 – 2013-06-05
Danutė Papeikienė, inžinierė, statybininkė, kartu su dr. Medardu Čobotu ir kitais šios garbingos institucijos steigimo iniciatoriais į Trečiojo amžiaus universiteto veiklą įsitraukė nuo pat pirmosios jo gyvavimo dienos, nes organizacinės patirties turėjo su kaupu – vadovavo Marijampolės, vėliau Vilniaus statybinėms organizacijoms. Danutės iniciatyva ir buvo įkurtas Tautodailės fakultetas – meilę rankdarbiams jai įskiepijo Suvalkijos lygumos ir tautodailininkė mama.
Tautodailės fakultetas subūrė itin kūrybingus, meninę gyslelę turinčius senjorus. Jų dirbiniai būdavo nuolat eksponuojami įvairiose parodose, dalyvaudavo mugėse, džiugindavo akis daugelio švenčių metu. Pati dekanė visą savo fakulteto narių veiklą stropiai fiksuodavo metraštyje. „Gal iš šių darbų pasisems idėjų tie, kurie ateis mūsų pakeisti“, – vis sakydavo. O kiek jėgų ir energijos jai tekdavo įdėti rūpinantis savo vadovaujamo fakulteto materialine baze! Tautodailės gaminiai juk turi būti iš kažko kuriami, kainuoja viskas: siūlai, audiniai, dažai, retas senjoras turi galimybę tai daryti iš savo išteklių. Taigi neišvengiamai tekdavo ieškoti rėmėjų. Čia gelbėdavo Danutės sugebėjimas bendrauti, įtikinti potencialius rėmėjus, kokie svarbūs jų sumanyti kūriniai. Ir įtikindavo – padedančiųjų fakultetui ratas plėtėsi, kaip, beje, ir jo klausytojų skaičius. Laikydama Trečiojo amžiaus universitetą savo antraisiais namais, Danutė Papeikienė itin rūpinosi jo populiarumu visuomenėje, jo prestižo stiprinimu. Į MČTAU gretas įsiliejo kone visi jos draugai ir pažįstami, o ji jų turėjo daugybę, mat dar ir „Bočių“ draugijos veikloje dalyvavo, ir Katedros chore giedojo... Tai buvo žmogus, nebijojęs jokio darbo. Neveltui MČTAU rektorate, į kurį buvo išrinkta, jai buvo patikėtos itin atsakingos audito komisijos narės pareigos.
Pažinojusieji šią moterį laikė ją sektinu pavyzdžiu. Ypač visus stebindavo Danutės Papeikienės organizaciniai sugebėjimai: savo laiką ji surikiuodavo taip, kad jo užtektų ir tiesioginėms dekanės pareigoms, ir meninei kūrybai, ir šeimai. Močiutės šilumos juk taip reikėdavo vaikaičiams, mamos patarimų ir pagalbos – dukterims. MČTAU Turizmo fakulteto klausytojai, be abejonės, prisimena svetingus Danutės dukters poilsio namus Nidoje, kur prisiglausdavo išvykų metu. Čia vykdavo ir įvairūs MČTAU renginiai.
Tačiau laiko tėkmė keičia nusistovėjusią tvarką. Dėl blogėjančios sveikatos būklės 2011 metų rudenį Danutė Papeikienė atsistatydino iš dekanės pareigų. Kiek leido jėgos ir sveikata, dalyvavo MČTAU renginiuose. Visi, ją pažinojusieji, neslepia, kad dabar labai trūksta jos gerumo, jos idėjų, patarimų.
MČTAU 20-mečio proga už ilgametę ir aktyvią veiklą Tautodailės fakultete Danutei Papeikienei po mirties suteiktas MČTAU Garbės dekanės vardas.
2015 m. vasario 5 d.
