Meninio ugdymo fakulteto skaitovų grupės vadovė, MČTAU garbės narė
Nijolė Gradauskienė gimė 1944 m. spalio 24 d. Krekenavoje, Panevėžio r. 1951 m. šeima persikėlė gyventi į Jiezną, Prienų r. Ten Nijolė pradėjo lankyti ir 1962 m. baigė mokyklą. Jau mokykloje domėjosi meno saviveikla, šoko tautinius šokius, vaidino dramos būrelyje, dainavo chore, skaitė eiles. Besimokydama 10 klasėje dalyvavo Respublikiniame raiškiojo skaitymo konkurse ir tapo laureate.
1962 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą (VPI), Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. Studijų metais dainavo VPI ansamblio „Šviesa“ chore, buvo pranešėja. 1967 m. apdovanota Meno saviveiklos žymūno ženkleliu. Baigusi studijas vienerius metus dirbo VPI Estetinio lavinimo katedroje.
1968–1976 m. dirbo Vilniaus statybos technikumo Mokymo skyriaus sekretore ir lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja. Puoselėjo lietuvišką žodį, vedė įvairius renginius, organizavo šventes.
1977–2014 m. dirbo Vilniaus turizmo ir verslo mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Šalia pedagoginio darbo vedė raiškiojo skaitymo būrelį, vadovavo dramos studijai, ruošė renginių scenarijus. Vedė atviras pamokas užsienio svečiams. Rengė įvairias mokyklos darbo programas, dirbo LŠMM Valstybinių kalbos egzaminų rašto darbų taisymo ekspertų grupėje. Mokytojai Nijolei suteikta lietuvių kalbos mokytojos metodininkės kategorija.
Didžiausią pasitenkinimą teikė bendravimas su mokiniais tiek pamokų, tiek užklasinių užsiėmimų metu. Išleido į gyvenimą tūkstančius mokinių, turėjo puikių auklėtinių. Nijolė labai didžiuojasi savo buvusiu auklėtiniu kunigu Ričardu Doveika. Jo nuoširdūs žodžiai apie mokyklą ir auklėtoją aprašyti L. Lavastės knygoje „Kunigas Ričardas“.
Nijolės Gradauskienės studijų ir darbo įvertinimas yra 2007 m. išleistoje knygoje „Kas yra kas. Lietuvos moterys“. „Tegul visada bus šviesa!“ – laimingi tie, kurie neša šviesą kitiems.
Didžiausia Nijolės vertybė – šeima. Ankstyva vyro mirtis užgrūdino, ji rado jėgų užauginti dukrą ir sūnų, išleisti juos į aukštuosius mokslus. Dabar jie sėkmingi vadovai, verslininkai.
Nijolė didžiuojasi keturiais jau suaugusiais anūkais ir džiaugiasi jų sėkme.
2014 m. baigusi pedagoginę veiklą Nijolė nenutolo nuo meno šaknų, domisi teatru, kinu, turi gausią biblioteką. Apkeliavo beveik visą Europą, tris kartus lankėsi Egipte, pabuvojo Izraelyje, Maroke.
Į Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetą Nijolė Gradauskienė įstojo 2014 metais ir iš karto buvo paskirta Turizmo fakulteto prodekane, vedė įvairius renginius.
Po metų, įsteigus Meninės saviraiškos fakultetą, Nijolė buvo patvirtinta fakulteto raiškiojo skaitymo grupės vadove. Jos ilgametė pedagoginio darbo patirtis ir neįkainojamos lietuvių kalbos ir literatūros žinios pakerėjo jau į pirmąjį užsiėmimą susirinkusius universiteto jeklausytojus, raiškiojo žodžio mėgėjus.
Nijolė aktyviai dalyvavo fakulteto vaidybos studijos „Mistika“ veikloje, sukūrė įsimintinus vaidmenis režisieriaus Kęstučio Česnaičio pjesėse „Miestas“ ir „Keltas“.
Dainavo romantinio muzikavimo ansamblyje „Romantikai“.
Darbuodamasis kaip savanorė Nijolė visada turėjo planų keliems metams į priekį. Jai vadovaujant, skaitovų grupėje vyko daug teorinių ir praktinių užsiėmimų: „Viešojo kalbėjimo reikalavimai ir subtilybės“, „Eilėraščio skaitymo menas“, „Kalbos praktikos patarimai“, „Lietuviški vietovardžiai ir jų kirčiavimas“, „Ar sunki lietuvių kalbos rašyba“, „Aforizmai – aukso mintys“, „Kirčiavimo labirintai“ ir daug kitų.
Nijolė Gradauskienė didžiulį dėmesį skyrė lietuvių kalbai ir literatūrai, įsimintini užsiėmimai: „Literatūros rūšys ir žanrai“, „Lietuviškos knygos kelias“ (M. Mažvydas, S. Daukantas), „Lietuvos rašytojai nuo K. Donelaičio...“, „Literatūros ir meno sintezė“ (M. K. Čiurlionis ir S. Nėris) ir kt.
Drauge su Nijole parengta daug bendrų renginių su romantinio muzikavimo ansambliu „Romantikai“, paminėtos rašytojų P. Širvio, Maironio, J. Marcinkevičiaus, A. Baltakio, V. Mykolaičio Putino gimimo metinės, valstybinių ir nacionalinių švenčių minėjimai, organizuotas renginys „Vilniui 700“. Bendradarbiauta su MČTAU Garbės narių klubu, parengta skaitovų grupės programa „Neužpūsk pienės pūko“.
Nijolė Gradauskienė aktyviai dalyvavo ir Kultūros fakulteto veikloje: ekskursijose po Lietuvą ir Vilnių, projektuose „Signatarų keliai“, „Lietuvos dvarai“.
Atsisakiusi skaitovų grupės vadovės pareigų, Nijolė aktyviai dalyvauja šios grupės veikloje, mielai dalijasi savo lietuvių kalbos ir literatūros žiniomis bei profesionaliais patarimais su visomis skaitovėmis.
Pati Nijolė Gradauskienė sako: „Esu gamtos vaikas – ryškiausias prisiminimas, kai eidavau prie kūdros klausyti, kaip kurkia varlės, mėgau miškus, ežerus. Jiezno ežerą perplaukdavau laisvai.
Myliu gyvenimą ir žmones, bendravimas man yra didžiausia dovana – visur einu atvira širdim ir sakau – Gyvenime, esi gražus!“
Už savanorišką aktyvią veiklą Meninio ugdymo fakultete ir universiteto bendruomenėje rektorato 2023-08-14 sprendimu Nijolei Gradauskienei suteiktas MČTAU garbės nario vardas.
Dėkojame Nijolei ir linkime sveikatos ir stiprybės! Bendraukime dar ilgus metus!
