Su dideliu jauduliu laukėme kovo 17-osios išvykos į Antavilių pensionatą – šių globos namų gyventojams ketinome parodyti mūsų Vaidybos studijos vadovo, režisieriaus K. Česnaičio spektaklį „Miestas“. Visi labai jaudinomės, nes susirgo mūsų artistė Nijolė Gradauskienė, vaidinusi Nelaimėlę. Antaviliuose vaidybos krikštą gavo Marytė Šriubšienė, puikiai susitvarkiusi su užduotimi ir suvaidinusi Nelaimėlę vos po dviejų repeticijų.
Antavilių pensionate glaudžiasi apie 300 senyvo amžiaus žmonių ir darbingo amžiaus asmenų su negalia. Net du trečdaliai šių namų gyventojų negali savarankiškai be kitų pagalbos judėti, todėl ir personalo čia daug – apie 140 darbuotojų.
Eidamos su Irena Jonkuviene nuo autobusų stotelės iki pensionato, kildamos į kalniuką, džiaugėmės skaisčia pavasario saulute, svaigome nuo neįprastai gryno oro, klausėmės linksmo paukštelių čiulbesio, gėrėjomės ežeriuko pakrantėje plaukiojančiomis gulbių porelėmis, gražiai sutvarkyta pensionato aplinka.
Erdviame vestibiulyje sutikome žvalų ir energingą pensionato šeimininką – direktorių Bronisovą Freimantą, grįžtantį iš susitikimo su mūsų trupės artistais. Jis šiltai ir draugiškai pasilabino su Irena, abu pasidalijo prisiminimais. Salėje artistai jau ruošėsi vaidinimui, buvo išdėliotos dekoracijos ir surepetuoti pagrindiniai spektaklio veiksmai.
Vaidybos studijos komandos padrąsinti ir palaikyti atvyko mūsų projektų koordinatorė Regina Dovidavičiūtė ir rektorė dr. Zita Žebrauskienė, kuri ir tarė sveikinimo žodį nedidukėje jaukioje salėje susirinkusiems pensionato gyventojams. Meninės saviraiškos fakulteto dekanė Izabelė Bražiūnienė trumpai papasakojo spektaklio turinį.
Toliau – spektaklis. Salė nedidukė, scena taip pat mažutė, teko improvizuoti, scenos erdvei panaudoti truputėlį salės. Bet taip buvo dar įdomiau, nes galėjome betarpiškiau bendrauti su žiūrovais ir nuslopinti savo jaudulį. Sulaukėme daug šiltų aplodismentų ir gražių, nuoširdžių dėkingumo žodžių. Vežimėlyje sėdinti ilgametė pensionato gyventoja – tremtinė Jadvyga Bružienė net sugraudino mus, pripažinusi, kad tokio nuostabaus spektaklio nėra mačiusi net teatre, ir įteikė Izabelei pačios gamintų gėlių. Sena Irenos Jonkuvienės bičiulė Laimutė Kačerauskienė įteikė jai nuostabiai gražių pavasarinių tulpių puokštę – daktarę Ireną su meile prisimena visi buvę kolegos bei globos namų gyventojai. Spektaklis buvo filmuojamas, manau, kad kopiją gausime ir galėsime peržiūrėti.
Pensionato direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams ir medicinos priežiūrai Birutė Šarakauskienė padėkojo už puikiai suvaidintą spektaklį ir pakvietė mus arbatos puodeliui. Jaukiame poilsio kambaryje gėrėme kavą, arbatą bei vaišinomės skaniu šakočiu, aptarinėjome spektaklį, draugiškai šnekučiavomės, dalijomės mintimis, planavome tolimesnius mūsų pasirodymus. Mumis rūpinosi pensionato Muzikos užimtumo specialistė Aurelija Dzenienė. Rektorė ir režisierius džiaugėsi mūsų vaidyba, negailėjo gražių pagyrimo žodžių kiekvienam vaidinusiam spektaklyje. Pasak jų, lyginant su ankstesniais pasirodymais, vaidybos lygis žymiai išaugo, mes tobulėjame, augame, improvizuojame, einame į priekį ir tai yra džiugu.
Visi džiaugėmės, kad savo pasirodymu galėjome bent truputį praskaidrint vienišų, ligotų žmonių gyvenimą, sukurti jiems šventę.
Nuoširdus ačiū Antavilių pensionato darbuotojams už draugišką priėmimą, MČTAU rektorei dr. Zitai Žebrauskienei ir Reginai Dovidavičiūtei už Vaidybos studijos komandos palaikymą. Dėkojame režisieriui Kęstučiui Česnaičiui, kuris jaudinosi ne mažiau už mus, Irenai Jonkuvienei, susitarusiai su Antavilių pensionato vadovybe dėl mūsų gastrolių, fakulteto dekanei Izabelei Bražiūnienei, sugebančiai laikyti komandą vienybėje. Ačiū visiems, vaidinusiems spektaklyje. Mes – jėga!
Gražina Banevičienė, Meninės saviraiškos fakulteto Vaidybos studijos dalyvė
