Žinome ir įpratome, kad XIX a. pabaigoje atsiradęs reiškinys ir terminas „turizmas“ reiškia keliavimą. Keliavimą siekiant pailsėti, patirti naujų įspūdžių ar pasilinksminti. Tačiau mūsų MČTAU Turizmo fakultete ši sąvoka jau seniai peržengė įprastines normas. Fakulteto dekanės Teodoros Dilkienės išradingumo, kūrybingumo ir neišsenkančios energijos dėka, mūsų turizmas – tai ne tik kelionės, ekskursijos. Tai didelė veiklos ir informacijos įvairovė. Tai – sportas, olimpiados, sveikatinimas, susitikimai su įdomiais žmonėmis, paskaitos, įvairių datų minėjimas, stovyklos ir daugybė kitos veiklos, kuri labai praturtina. Tai plačios galimybės mums, senjorams, pažinti ir atrasti naujus pasaulius, naujus draugus, o kartais ir save. Neveltui šis fakultetas, kurio veikla nuolat atnaujinama ir papildoma, yra gausiausiai lankomas!
Paskutinė aktyvaus poilsio stovykla Palangoje (birželio 3-12 dienomis) – naujas atradimas, naujas iššūkis ir mums, ir pačiai nenuilstančiai mūsų Teodorai, pakvietusiai į mūsų veiklą įsijungti Auksinio amžiaus universiteto klausytojus iš Baltarusijos, kartu praturtindama ir juos, ir mus. Gražus kaimyninis bendravimas ir draugystė bei visas stovyklos klimatas pakrypo tokia linkme, kurią nusakė kažkaip savaime įsivyravęs žodis „meilė“. Tą sąvoką dažnai vartojo ir Dainius Kepenis, skaitydamas paskaitą apie sveiką gyvenimo būdą, ir MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, pateikusi, kaip visuomet, išmintingų gyvenimo tiesų, vertingų minčių ir patarimų, bei kiti lektoriai ir kalbėtojai. Tam svarbiausiam mūsų gyvenimo veiksniui net visą knygą pašventė mūsų senjorė Vanda, kurią ir mums pristatė. Neatsiliko ir baltarusiai: Vera Trifonovič pateikė visą eilę meilės tema sukurtų posmų, kurių vieną išverčiau iš rusų kalbos:
Esame labai dėkingi mūsų mielai Teodorai už nuostabiai praleistą laiką, už jos didelį triūsą, už puikiai organizuotą stovyklą ir darnų jos darbą, kur ne tik pailsėjome, atgavome jėgas, bet ir giliau susipažinome su nuostabiu mūsų krašto kampeliu, dėka kvalifikuotų gidų sužinojome įdomių istorinių faktų, kitomis akimis pažiūrėję, iš naujo atradome mūsų kurorto savitą žavesį, iš naujo įvertinome jo natūralų grožį. Aplankėme ir aplinkinius rajonus, dėmesio vertas vietoves. Žavėjomės puikiai tvarkomomis žemaičių sodybomis, išradingai ir įdomiai sukurtais Salantų regioninio parko ir Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centrais, aplankėme japonišką sodą, HBH (iš anglų k. išvertus: harmonija, grožis, sveikata) pramogų kompleksą, Respublikinį Vaclovo Into akmenų muziejų Mosėdyje ir kitus objektus, kurių ir neišvardysi, o baltarusiai galėjo žavėtis dar ir mūsų gamtos perlu – Kuršių Nerija. Nors buvo šaltoka, bet saulė švietė nuolat, turėjome laiko ir jūrai, ir paplūdimiui, buvo net tokių, kurie išdrįso išbandyti ir bangų gaivinančią vėsą.
Nijolė Riaubaitė, Literatūros fakulteto klausytoja
