Istorijos mokslų daktarė Vida Kniūraitė, MČTAU Istorijos fakulteto dekanė Literatūros fakulteto klausytojams perskaitė paskaitą „Pragaro ir Rojaus ilgesys Europos mene“. Paskaita fakulteto klausytojams sukėlė įvairių minčių, tačiau visi vieningai sutarė, kad kiekviename mūsų slypi ir Pragaras, ir Dangus.
Pragaras ir Rojus – nevienareikšmės sąvokos
Pranešėja pateikė daug įdomios informacijos, iš kurios paaiškėja, kad iškiliesiems Europos mąstytojams Pragaras ir Rojus – nevienareikšmės sąvokos. Garsiausias Naujųjų laikų Europos mistikas Swedenborgas yra protingai pasakęs, kad Pragaras – tai žmonių laisvai pasirenkama būsena. Taigi laisvė yra būtina ne vien Dangaus, bet ir Pragaro sąlyga. O štai Niccolò Machiavelli yra kategoriškesnis: „Aš noriu patekti į Pragarą, bet ne į Rojų. Pragare aš galiu mėgautis popiežių, karalių ir hercogų bendrija, o Rojuje – vien elgetos, vienuoliai ir apaštalai“.
Mano dėmesį patraukė bene iškiliausi Vidos Kniūraitės minėti autoriai: Miltonas ir Dantė. Patraukė tikriausiai dėl to, kad jų kūrybos turinys koreliuoja su tuometine tikrove.
Pradėsiu nuo pirmojo. Vienas iš aprašomų Miltono Prarastojo rojaus herojų yra Šėtonas. Priešingai nei biblinis originalas, šis personažas yra apdovanotas žmogiškomis savybėmis. Tuo pačiu metu jis
yra neįtikėtinai galingas, protingas ir tuščias. Trokšdamas galios ir savęs patvirtinimo, Šėtonas
maištauja prieš Dievą. Nepaisant pralaimėjimo, jis nepasiduoda ir nusprendžia atkeršyti
gudruoliui, suviliodamas Adomą ir Ievą. Tuo tarpu Viešpaties paveikslas Prarastame rojuje yra tikėjimo Visagaliu Dievu Tėvu įkūnijimas. Jis mato velnio sumanymus, bet pripažįsta juos, suprasdamas, kad galiausiai jie visi atneš gero. Kai kurie tyrinėtojai šį personažą koreliuoja su idealaus valdovo įkūnijimu ir mano, kad kurdamas tokį personažą Miltonas darė „įtvirtinimą“ atkurtai monarchijai (informacija pateikta pagal https://coshair.ru).
Viduramžiais vyravo geocentrizmas. Tikėta, jog žemė yra visatos centras, Rojus egzistavo danguje, o Pragaras – žemės centre. Skaistykla buvo kalnas žemėje, tačiau jis buvo į pietus nuo pusiaujo. Svarbu paminėti, jog Viduramžiais tikėta, kad žemė yra plokščia, tad vienintelis kelias į pietus nuo pusiaujo yra per žemės centrą – Devynis Pragaro ratus. Netenka stebėtis, kad autoriai, tarp jų ir Dantė, rėmėsi šia schema.
Ir štai Dantė,vedamas poeto Vergilijaus, vyksta į pragarą – didžiulį piltuvą, kurio galas remiasi į žemės centrą. Piltuvas susideda iš devynių ratų, kiekvienas iš kurių atitinka tam tikras nuodėmes. Piltuvo gilumoje Dantė sutinka pragaro valdovą – Liuciferį. Po to keliautojai nukanka į Skaistyklą, kurią sudaro septyni ratai. Čia glaudžiasi vėlės tų, kurie žuvo karo lauke arba tapo smurto aukomis. Perėjęs visus ratus Dantė pagaliau patenka į Rojų, kuriame sutinka mylimąją, anksti mirusią Beatričę. Kartu su ja Dantė pakyla į dangaus sferas, kur įsikūrę teisuolių dūšios ir pats Aukščiausiasis. Visiškai sukrėstas Dantė grįžta į žemę.
Jonas Kirtiklis, Literatūros fakulteto dekanas
Kiekviename mūsų slypi ir Pragaras, ir Dangus
Istorijos mokslų daktarę Vidą Kniūraitę pelnytai galima tituluoti dailės tyrinėtoja. Jos paskaita „Pragaro ir Rojaus ilgesys Europos mene“ apie dangaus ir pomirtinio gyvenimo vaizdus dailėje liudija, kad prelegentė puikiai pažįsta meną daugybės epochų kontekste. Išsamią paveikslų analizę sieja svarbi idėja: visais laikais tiek dvasininkams, tiek įvairių religijų išpažinėjams, tiek menininkams rūpėjo ir rūpi žmogaus dvasinis pasaulis, gyvenimo prasmė ir kas seka po mirties... Lektorė iškelia probleminį klausimą: amžiai bėga, o žmogus vis nusikalsta, ydos užvaldo net giliai tikinčiuosius – bent jau jie turėtų bijoti Pragaro kančių. Pranešėja įdomiai apibendrina: nusikalstame, nes kiekviename mūsų slypi ir Pragaras, ir Dangus. Turime laisvę pasirinkti, kaip pasirinko Adomas su Ieva – užvaldyti noro pažinti. Gal noras viską patirti užvaldo kiekvieną?
Vigilija Adomavičienė, Literatūros fakulteto klausytoja
Keletas prisiminimų iš paskaitos
Religija – dvasinio gyvenimo sfera.
Galerijose rodomi dailininkų darbai apie Pragarą ir Rojų. Dievo karalystėje nupiešti broliai Kainas ir Abelis. Vienas – gyvulių augintojas, kitas – žemdirbys. Vienas aukoja Dievui gyvulius, kitas – grūdus. Piešinyje Pragaras rodomas po grindimis.
Kitame piešinyje Pragaras suskirstytas į 9 ratus, kuriuose talpinami įvairių rūšių nusikaltėliai: nekrikštyti, apsirijėliai, šykštuoliai, pikčiurnos, išdavikai ir t. t.
Kinai turi 10 Pragaro ratų. Atgimsta žmonės po mirties gyvūno ar augalo pavidalu.
Mūsų religijoje Liuciferis išvarytas iš Rojaus už puikybę.
Prometėjas nešė ugnį į pasaulį, už tai buvo nubaustas.
Visose religijose Pragaras yra amžina kančia.
Kai kas mano, kad žemė gali būti kitos planetos Pragaras.
Dauguma žmonių tiki Pragaru, nes jie bijo mirties, nori būti Rojuje.
Mirtis toks pat gėris, kaip ir kiti dalykai, kurie suteikti žmogui.
Pragaras ir Rojus yra mumyse.
Alfredas Naktinis, Literatūros fakulteto klausytojas, MČTAU garbės narys
Asociatyvi pixabay.com iliustracija
