Šių laikų tempas, įkyri reklama, pažangios informacinės technologijos verčia atsakingai rinktis, kaip maloniai, įdomiai praleisti laisvalaikį. Daugelis mūsų Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) klausytojų visa galva paniro į fakultetų organizuojamus renginius, paskaitas, susitikimus, ekskursijas, praktinius užsiėmimus... Įvairiausių pomėgių, skirtingų metų naštos bei išsilavinimo bendraminčiai suranda ne tik širdžiai, bet ir rankoms, kūnui naudingų, mielų užsiėmimų, kurie veja iš nuobodžios kasdienybės liūdesį, nerimą, nepasitikėjimą, baimę, suteikia viltį būti naudingam ir reikalingam, tobulinti žinias bei stiprinti bendravimo įgūdžius, visapusiškai plėsti akiratį...
MČTAU Kultūros fakulteto senbuvės, naujų veiklos sričių ieškotojos dekanė Aldona Mikulionienė ir atstovė spaudai Jadvyga Miniotaitė seniai puoselėjo idėją suburti visus, kas mėgsta skaityti, keistis knygomis, aptarti jų turinį, lankytis bibliotekų renginiuose, dalyvauti susitikimuose su rašytojais. Šiais beprotiškais skubėjimo laikais, kai užgriūva nesuvaldoma informacijos lavina, sunku rasti atokvėpio minutę ir skirti nors trumpą akimirką skaitymo malonumui. Juk visą laisvalaikį namuose vakarais vagia kompiuteris, televizorius, radijas, pokalbiai telefonu... Mūsų karta dar iš inercijos prieš miegą pavarto kokį leidinį ar perskaito kelis knygos lapus. Viskas! Stinga laiko viskam, net sau – pasidžiaugti jaukia, bet prabangia, vienatve, tiesiog pamąstyti ir pasvajoti.
Tokią galimybę dovanoja gyvenimas, kuriame, nepaisant rūpesčių ir kitų reikalų, susidraugaujame su knygoms, nes dar Viljamas Tekerėjus pastebėjo, kad knygos nuskaidrina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina jį tauriausiems siekiams, aštrina protą ir švelnina širdį.
Iš pradžių viskas vyko spontaniškai – pokalbiai kavinėse, perskaitytų knygų individualūs mainai kur nors miesto skvere, pakeliui į kokį nors kultūros renginį, susitikimai su knygų autoriais rašytojų klube, bibliotekose, susirašinėjant elektroniniu paštu operatyviai dalijantis naujausių leidinių nuorodomis internete. Pagrindinį branduolį sudarė Aldona, Jadvyga, Gražina, Nijolė, o vėliau kiekviename pasimatyme prisidėdavo naujų knygų skaitymo mėgėjų, atsirado poreikis racionaliau organizuoti veiklą.
Sumanėme įkurti MČTAU Kultūros fakulteto knygų klubą, reguliariai rinktis kartą per mėnesį, reikalui esant – dažniau, įvairiose vietose, numatyti renginių planą, keistis ne tik knygomis, bet ir aplankyti spektaklius, pastatytus pagal rašytojų kūrinius, vykti į literatūrines ekskursijas. Naujokės Aldutė, Arvida, Regina su entuziazmu palaikė idėją nuvykti į Kauną, aplankyti Juozo Tumo-Vaižganto memorialinį butą-muziejų, Maironio lietuvių literatūros muziejų, menančią Antano Smetonos laikus Lietuvos Respublikos Prezidentūrą ir Kauno pilį. Nepaisant darganoto oro, į literatūrinę kelionę išvyko 17 Knygų klubo narių ir gerbėjų. Į mūsų linksmą būrį įsiliejo Izabelė, Vida, Ona, Laimutė, Birutė, Genė, Valerija, Zita, dar viena Gražina ir Nijolė.
Patogiame traukiny, pavargusios, bet laimingos nuo patirtų įspūdžių, mielo pabendravimo, pagautos naujų kelionių azarto, strategavome ateities planus: pavasarį susiruošti į kelionę „Literatūriniai Anykščiai“, kolektyviai pažiūrėti ir aptarti spektaklius (Mažajame teatre – „Dėdės ir dėdienės“, Juozo Miltinio dramos teatre – „Rūkas virš slėnių“ pagal Romualdo Granausko romaną). Dabar skubame giliau susipažinti su minėto rašytojo kūryba, nes, kaip pastebėjo Fransis Bekonas, „yra knygų, kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti. Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą...“.
Pirmuosius žingsnius žengiantis Knygų klubas turi slaptą svajonę – paskatinti savo veikloje dalyvauti kuo daugiau MČTAU klausytojų. „Geras knygas verta skaityti, nes jos neleidžia mums tapti išties šiuolaikiniais žmonėmis. Būti tikrai šiuolaikiniu žmogumi, vadinasi, pasmerkti save visiškam ribotumui“. Juk visi pritariame šiems išmintingiems Gilberto Kito Čestertono žodžiams, ar ne?
