Seniausiose ir garbingiausiose Vilniaus kapinėse uždegame žvakes atgimusios tautos lopšį supusiems, tautos dvasią kėlusiems, o baigus žemišką kelionę – aukštam Rasų kalnelyje sugulusiems šviesuoliams. Tiems, kurių veikla atspindi daugiau kaip dviejų šimtmečių Lietuvos kultūros, mokslo ir politinių įvykių panoramą.
Čia ilsisi Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius, dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vilniaus albumų leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis, Senienų muziejaus steigėjas Eustachijus Tiškevičius, Vilniaus universiteto profesoriai, IX a. sukilėliai prieš carų patvaldystę, žymūs rašytojai, poetai, dailininkai, skulptoriai, architektai, aktoriai... Kapų žemelė sulygino po Pirmojo pasaulinio karo dėl Vilniaus kovojusius lietuvių karius su prieš juos kovojusiais lenkų kareiviais, tarp kurių atilsį rado ir mūsų tautiečio Lenkijos maršalo širdis, atgulusi prie motinos kojų... Istorijos vėjai daugelio jų ainius išblaškė po artimus ir tolimus kraštus, ir nebėra kam pasirūpinti jų amžino poilsio vietomis.
MČTAU Kultūros fakulteto klausytojos jau prieš keletą metų ir ėmėsi žymių Lietuvai nusipelniusių žmonių apleistų kapų priežiūros. Keliolika moterų nuolat prižiūri apleistus žinomų žmonių kapus: pavasarį pasodina gėlių, per Vėlines uždega žvakes. Rudenį pakviečiame ir kitus fakulteto klausytojus savanoriauti grėbiant lapus, renkant šiukšles.
Savanorišką darbą žymių Lietuvos žmonių atminties išsaugojimui, ekskursijas po Rasų kapines įtraukėme ir į projektą “Čia mūsų žemė Lietuva: mus vienija kalba, daina ir papročiai“. Spalio 27 d. užsakytu autobusu į kapines atvažiavusiems projekto dalyviams seniūnės išdalino pirštines, kapų prižiūrėtoja Nijolė davė grėblius, maišus, ir visi ėmėsi darbo. Viena grupė grėbė ir nešė į nurodytą vietą lapus, rinko šiukšles prie tako link Vileišių koplyčios, kita darbavosi už pagrindinės kapinių koplyčios, kur ilsisi daugybė XX a. kultūros veikėjų: Marija ir Jurgis Šlapeliai, dramaturgas ir režisierius Borisas Dauguvietis, rašytojai Balys Sruoga, Petras Cvirka ir kiti.
Seniūnė Irena su pavaduotoja Aldona atvežė nupirktas našlaites, chrizantemas, ir savo darbų ėmėsi nuolatinės atskirų kapų prižiūrėtojos: Nijolė su Elena tvarkė Lietuvos bajoro, bankininko, labdario Juozapo Montvilo, kunigų K. Čibiro ir Elerto kapus. Laima ir Vitalija triūsė prie Vilniaus krašto knygnešių, rašytojo Davainos-Silvestraičio, kun. J. Ambraziejaus, E. Tiškevičiaus kapų, Gražina – prie gyd. L. Žemaitytės ir greta esančių kapų. Atsirado ir daugiau moterų, norinčių įsijungti į kapų priežiūros būrelį. Gražina Banevičienė puikiai sutvarkė Vilniaus universiteto prof. architekto Karolio Podčačinskio kapą, Izabelė Bražiūnienė rado savo giminaičių kompozitoriaus Alfonso Mikulskio ir kanklininkės Onos Mikulskienės kapus ir ėmėsi juos tvarkyti. Po kitą dieną vykusių ekskursijų po Rasų kapines projekto dalyviai sakė kitaip pradėję vertinti ir mūsų darbus prižiūrint Lietuvos šviesuolių kapus.
Geri pavyzdžiai užkrečia. Kitą dieną talkininkavo šiais metai įstoję fakulteto klausytojai. Džiugu, kad sužinoję apie mūsų iniciatyvas, keletas iš jų irgi nusprendė papildyti mūsų gretas.
