Jau ne pirmą kartą MČTAU Turizmo fakultetas organizuoja aktyvaus poilsio stovyklą Palangoje – iki smulkmenų sudėliota programa patogiai, prasmingai ir įdomiai nuteikia stovyklautojus poilsiauti, žavėtis dar nematytais objektais, pajausti žmonių gyvenimą Klaipėdos krašte.
Palanga mus pasitiko rami. Apsigyvenę „Vyturio“ viešbutyje, skubėjome pasisveikinti su jūra. Kaip malonu klausytis jos bangų, žuvėdrų balsų, įkvėpti visai kitokio oro – prisodrinto žydinčių alyvų, našlaičių, petunijų, erškėtrožių ir jūros kvapų.
Kas rytą mūsų laukdavo kiemo aikštelėje patyrę Karolio Dineikos sporto klubo treneriai, atvykę iš Druskininkų. Jie pravesdavo mankštas ne tik kieme ankstų rytą, bet ir prie jūros. Atlikdavome pratimus, padedančius subalansuoti kūno laisvę ir proto ramybę.
Kasdien turėjome galimybė pasirinkti, ką veikti. Jeigu nori pabūti ne ten, kur numatyta programoje, prašom. Kas nori keliauti drauge, irgi prašom. Tai labai gerai nuteikė stovyklautojus. Vienos ekskursijos buvo organizuojamos autobusu, o kitos pėsčiomis. Visur mus lydėjo kvalifikuoti gidai.
Vaikštinėdami po Palangą, klausėmės gido pasakojimo apie XIX a. pradžioje ėmusią garsėti kaip vasarvietę, stebėjome išlikusius, praeitį menančius pastatus. O Birutės parke gidas dendrologas Antanas Sebeckas išsamiai supažindino su parko atsiradimo istorija. Pamatėme, kiek daug medžių yra išlikusių iš anų laikų, kai buvo formuojamas parkas, sodinami pirmieji želdiniai. Ir jų pavadinimai neįprasti, mažai girdėti. Tai veimutinė pušis, Pensilvanijos uosis, juodoji tuopa, pocūgė, sidabrinis klevas, pilkoji lanksva, raudonasis ąžuolas. Kai kuriems medžiams jau reikia žmogaus pagalbos. Šiame parke yra kalnelis, kuriame dar išlikę krikštai – kuršių antkapiniai ženklai. Gidas atkreipė dėmesį į suformuotus takus. Tai takai lekalai. Jie turėjo savų tikslų. Dar kitoks buvo dekanės Teodoros, dabar mūsų gidės, pasakojimas einant prie Naglio kalno. Sužinojome, kad čia praeityje būta jūros. Kada ir kaip čia atsirado gražus pušynas, byloja esantis paminklas. Nustebino nepaprastas alpinariumas, kuriame tarp kitų augalų pasodinti augalai, kurių žiedai akmeniniai. Jie jau iš tolo patraukia dėmesį. Ant Naglio kalno laukė staigmena. Mus pasitiko žynys su vaidilute. Ten suskambo ir daina. Grįžome pajūriu.
Gidas Norbertas Stankevičius mus lydėjo keliose išvykose. Vaikščiodami po Klaipėdą, po Klaipėdos rajono miestelius ir Kuršių Neriją, klausėmės jo ir negalėjome atsistebėti, kiek daug žmogus žino ir kaip gražiai geba istorines žinias perteikti klausytojams. Nepaprastai graži gamta, piliakalniai, upės, etnografiniai muziejai, Raganų kalnas, Mirusios ir Parnidžio kopos, net kormoranų kolonijos dar labiau įtikina ir iliustruoja gido pasakojimą. To paties gido lydimi gėrėjomės žmonių sukurtais šedevrais po atviru dangumi – Japonišku sodu ir mitologijos muziejumi. Vaikščiodami po parką, pamatėme retai aptinkamus žydinčius gailius.
Koks aktyvus poilsis be sporto! Buvo ir jo. Tai Mažoji universiada. Joje net devynios rungtys. Universiada vyko mokyklos stadione ir pačioje mokykloje. Kiekvienas galėjo pasirinkti rungtis ir dalyvauti visose, kuriose tik norėjo. Kiekvienai rungčiai vadovavo teisėjai ir pildė protokolus. Kol sekretoriatas skaičiavo taškus, treneriai rengė visiems dalyviams pratimus, žaidimus. Nugalėtojams buvo įteikti diplomai ir medaliai. Šia puikiai organizuota sporto diena džiaugėsi ir dalyviai, ir žiūrovai.
O stovyklos uždarymas virto tikra švente. Renginį papuošė netikėtai atsiradusi laukinių gėlių puokštė. Atvykęs Palangos senjorų šokių kolektyvas ir mus pamokė šokių. Senjorai skaitė savo čia, stovykloje, sukurtas eiles, stovyklautojai iš Baltarusijos dovanojo savo kūrybos dainą apie Palangą. Buvo išdalytos įvairios nominacijos.
Dešimt dienų, praleistų stovykloje, virto puikiu poilsiu – pajūrio oro ir geranoriškų stovyklautojų norų dėka jautėmės kažkaip ypatingai – pakylėti, pailsėję ir labai laimingi. Toks aktyvaus poilsio stovyklos organizavimas – puikus pavyzdys, kaip galima suburti senjorus, sudaryti visas sąlygas patirti jiems bendravimo džiaugsmą, pajusti judėjimo gryname ore poreikį, geriau pažinti savo kraštą, jo istoriją.
Danutės Mackevičienės nuotraukos MČTAU facebook
Elena Dobrovolskienė, MČTAU Turizmo fakulteto V grupės klausytoja
