Gegužės 31 – birželio 1 dienomis grupė MČTAU Kultūros, Istorijos, Politikos, teisės ir ekonomikos fakultetų klausytojų, projekto ,,Signatarai skelbiant, įtvirtinant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę“ dalyvių aplankė Vakarų Lietuvos vietoves, kuriose gyveno žymūs Lietuvos žmonės. Kelionei vadovavo Kultūros fakulteto prodekanas Algimantas Petrauskas. Jam labai išradingai ir kompetentingai talkino Kultūros ir Istorijos fakultetų klausytoja, projekto dalyvė Zita Delfina Mickienė.
Nuo Kauno keliauta gal pačiu gražiausiu Lietuvos keliu – Kaunas – Jurbarkas, šalia vingiuojančio Lietuvos upių tėvo Nemuno vienoje pusėje ir garsių Panemunės pilių ir piliakalnių kitoje pusėje. Apie šias vietoves, pilių istorijas, kunigaikščius ir jų kovas su kryžiuočiais bei legendas kelionės dalyviams papasakojo Z. Mickienė, praturtinusi klausytojus savo unikaliomis žiniomis ir gražiais pasakojimais.
Kiek ilgiau keliautojai užtruko Bitėnuose, kurie išsidėstę Nemuno žemupyje ąžuolų ir pušynų apsuptyje. Tai kaimas su skalvių genties šventviete – Rambyno kalnu, tai vieta, menanti kunigą Martyną Mažvydą, čia prieš šimtmetį sveiką gyvenseną propagavusį filosofą Vydūną, per lietuviško žodžio draudimą išmintus knygnešių takus ir, žinoma, garsųjį spaustuvininką, Mažosos Lietuvos patriarchą Martyną Jankų, daug prisidėjusį prie ,,Aušros“ leidimo ir lietuvybės puoselėjimo šiame krašte. Apie šio įžymaus žmogaus veiklą ir gyvenimą projekto dalyviams papasakojo M. Jankaus muziejaus darbuotojos, susipažindino su muziejaus ekspozicija.
Didelį įspūdį projekto dalyviams paliko nedidelės ūksmingos Bitėnų kapinaitės, kuriose įamžinta Martyno Jankaus šeimos kapavietė, o 1991m. spalio 19 d. į šias kapines iš Vokietijos sugrįžo ir Vydūno palaikai. Projekto dalyviai šių garsių žmonių garbei sugiedojo Lietuvos himną, uždegė žvakutes, o kartu, minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines, Meninės saviraiškos fakulteto dekanė Izabelė Bražiūnienė jautriai pagiedojo dalį Vydūno parašytos giesmės ,,Lietuva brangi šalalė“.
Pasigrožėję unikaliu gamtos paminklu – Rambyno kalnu, nuo kurio atsiveria įspūdingas vaizdas į Nemuną ir jo vingius, projekto dalyviai tęsė savo kelionę į Šilutę per Vilkyškius, kur netoliese vaikystėje vasaras leido rašytojas Johannes Bobrowski, ir Pagėgius, kuriuose gimė poetas Algimantas Mackus, o jį prisimenant, jo eilėraščius išraiškingai paskaitė Aldona Ambrukaitienė, Meninės saviraiškos fakulteto raiškiojo skaitymo grupės dalyvė.
Ekskursijos po Šilutę gidė papasakojo turtingą ir įdomią miesto istoriją, miesto formavimosi ypatumus bei jo žymius žmones. Projekto dalyviai sužinojo vietą ir pastatą, kuriame Prancūzijos administravimo metu 1923 m. sausio mėn. 9 d. Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė Šilutės deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos.
Projekto dalyviai aplankė netoli Švėkšnos esantį Stemplių kaimą, kuriame gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, valstybės veikėjas Kazimieras Steponas Šaulys. Netoli Švėkšnos esančiame Balsėnų kaime gimė ir kitas Nepriklausomybės Akto signataras, žymus valstybės veikėjas Jurgis Šaulys, jo vardu pavadinta Veiviržėnų gimnazija, kurioje įsteigtas nedidelis muziejus su keletu išlikusių signataro daiktų. Buvo papasakotos išsamios šių valstybės veikėjų biografijos.
Ekskursijoje po centrinę Klaipėdos dalį susipažinta su objektais, susijusiais su 1923 m. įvykiais – prancūzų prefektūra, Lietuvos gubernatūros ir Klaipėdos seimo rezidencijomis. Aplankytas Klaipėdos skulptūrų parkas, kuriame pagerbti 1923 m. Klaipėdos sukilimo metu žuvę lietuviai savanoriai.
Projekto dalyviai neaplenkė ir Jokūbavo, kuriame dvaro sodybą buvo įsigijęs Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Lankantis šiose vietose, tiesiog neįmanoma nenulenkti galvos legendiniam lietuvių lakūnui Steponui Dariui, kuris Rubiškių (dabar Dariaus) kaime gimė ir praleido savo vaikystę. Ekskursijos vadovas labai nuoširdžiai papasakojo apie jo neeilinius sugebėjimus, tvirtą būdą, jo svajones ir gyvenimą, skirtą aviacijai. Apie jo bendražygio Stasio Girėno gyvenimą projekto dalyviai sužinojo apsilankę Šilalės rajone Vytogalos kaime, kur naujai atstatytame name įrengta memorialinė muziejinė ekspozicija lakūnui ir legendiniam ,,Lituanica“ skrydžiui atminti.
Kelionės pabaigoje projekto dalyviai netoli Čekiškės aplankė Paprienių kaimą, kuriame ūkininkavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras pirmininkas, teisininkas, enciklopedistas Pranas Dovydaitis.
Projekto dalyvių kelionė pasibaigė netoli Vilkijos esančiame Paštuvos kaime, kuris minimas jau nuo XIII amžiaus Vygando Marburgiečio kronikoje. Netoli Paštuvos bažnyčios esančiose kapinėse yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vailokaičio ir jo brolio – Lietuvos valstybės veikėjo, kunigo Juozo Vailokaičio kapai. Pagerbę šių Lietuvos valstybės veikėjų atminimą, projekto dalyviai su įdomumu apžiūrėjo šalia esantį basųjų karmeličių vienuolyno pagrindinį pastatą, statytą 2000 metais.
Projekto dalyviai iš kelionės grįžo pakiliai nusiteikę, kupini naujų įspūdžių, praturtėję naujomis žiniomis apie Lietuvos nusipelniusius ir žymius žmones.
Alvydas Kazlauskas, projekto dalyvis
Nuotraukos L. Baltėnienės
