Net ir vasarą, per pačius karščius, neištirpsta Kultūros fakulteto klausytojų norai kuo daugiau sužinoti apie Lietuvos kultūrą. Tad norėdami praplėsti savo akiratį, leidomės į kelionę po Kuršių marių rytinės dalies muziejus ir pramoginės kultūros vietas.
Rugpjūčio 7–8 d. autobusu vykome į Pamarį – pietinę Klaipėdos krašto dalį. Tik pravažiavus Kauną, panirome į mūsų upių tėvo – Nemuno slėnio vaizdingas pakrantes su jaukiais miestukais, įspūdingais piliakalniais. Šios vietovės mena aršias kovas su Kryžiuočių ordino kariais, ir ne tik su jais, bet ir su riteriais, atplūsdavusiais iš visos Vakarų Europos, tokiais kaip čekų karalius Jonas Liuksemburgietis, jo sūnus, būsimasis Šv. Romos imperatorius Karolis IV, Derbio grafas Henrikas, vėliau tapęs Anglijos karaliumi Henriku IV-tuoju ir kt.
Apsilankėme Panemunės pilyje, priklausiusioje 1831-1832 m. sukilimo kariuomenės Lietuvoje vadui Antanui Gelgaudui. Išklausėme pasakojimą apie čia buvusį saleziečių vienuolyną ir norėtą bokšte įkurti observatoriją.
Ties Smalininkais, pervažiavus buvusią Prūsijos-Rusijos sieną šiek tiek sutrikome, išvydę žalią-baltą-raudoną vėliavą, o ne savą trispalvę. Bet tai duoklė Mažosios Lietuvos, nuo XVIII a. pabaigos turėjusiai tokias vėliavos spalvas, paveldui. Neturėdami laiko sustoti, pro autobuso langus gėrėjomės Smalininkų, Viešvilės, Vilkyškių, Lumpėnų mietelių pagrindinių gatvių išklotinėmis ir jose esančiomis kultūros vertybėmis: puošniais pastatų fasadais, skulptūromis, medžių alėjomis, obeliskais.
Šilutės liuteronų bažnyčioje kunigas Remigijus Šemeklis supažindino su presbiterijoje esančiose freskose (o jų čia net 120!) pavaizduotais žymiais pasaulio kultūros ir reformacijos veikėjais: M. Liuteriu, J. Kalvinu, U. Cvingliu, J. Bachu, G. F. Hendeliu, A. Diureriu, Rembrantu ir daugeliu kitų kultūros korifėjų.
Po intensyvios kultūrinės programos – Šilutės muziejaus ir kitų įžymiausių miesto vietų lankymo – išplaukėme į Kuršių marias, aplankydami ir Mingės kaimą. Degustavome Kuršmarių rūkytas žuvis, gyrėme kapitono žuvienę ir mojavome visiems prasilenkiantiems laivams – tokia jau tenykštė tradicija.
Rusnės saloje susipažinome su kultūros paminklais: M. Gandžio ir H. Kalenbacho skulptūra, senojo Peterso tilto reliktais, nuostabiai išsilaikiusiais medinės architektūros statiniais, kuriuos pristatė gidė Iveta Ambrulaitienė. Pasidomėjome, kaip vietiniai gyventojai įveikia potvynių sunkumus.
Baigiantis dienai užsukome į garsaus žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus sodybą, kur gavome prasmingų patarimų apie savo fizinės ir dvasinės būklės gerinimą bei ragavome kvapnių arbatų.
Nors nakvojome buvusiame Šilutės kalėjime, kurių egzotiškos kameros perdarytos į kuklius viešbučio-bendrabučio numerius, besiskundžiančių komforto stoka nebuvo.
Antrą dieną lankėmės Ventės rage, Kintų kultūros namuose, kur apžiūrėjome Vydūno ekspoziciją, pažintiniu taku nukeliavome iki Didžiosios tujos, Drevernos Jono Gižo sodyboje apžiūrėjome laivadirbių ekspoziciją, aplankėme Švėkšnos Pliaterių dvarą, vieną puikiausių švedų architekto E. Strandmano kūrinių – Švėkšnos bažnyčią, bei bandomą atgaivinti Vilkėnų dvarą su Rebekos skulptūra parke.
Algimantas Petrauskas, Kultūros fakulteto prodekanas
Nuotraukos Izabelės Bražiūnienės ir Irenos Šalkauskienės Medardo Čoboto TAU facebook
