Kai žmogus į priekį žiūri su viltimi, atgal su dėkingumu, aukštyn su tikėjimu, o į šalis su meile, jam atsiveria didelės galimybės. Taip ir nutiko. Galimybės atsivėrė ir į Šventąją sugužėjo net 95 senjorai iš MČTAU, Telšių, Kėdainių, Klaipėdos, Trakų, Šiaulių, Druskininkų TAU ir net iš Gardino Auksinio amžiaus universiteto.
Ir užvirė gyvenimas „Energetiko“ sveikatos centre ir jo apylinkėse nuo pat pirmosios atvykimo dienos. Tai aktyvaus poilsio stovyklos atidarymas su poezijos posmu ir daina, tai ir nuotaikingos mankštos ant rasotos žolės ir prie jūros, tai ir žygiai po Šventosios apylinkes, tai ir ekskursija į Liepoją. Ir visur su dideliu ūpu, su nuotaika.
O dar universiada. Net aštuonios rungtys. Kiekvienos rungties kapitonai rūpinosi inventoriumi, dalyvių saugumu, informacija. O visai universiadai dirigavo vyriausias teisėjas Alfredas Silevičius, sekretoriavo Alvytė Rumeikienė.
Didžiausia staigmena šios stovyklos veikloje – edukaciniai užsiėmimai. Tai pačių dalyvių surinktų akmenėlių dekoravimas-dažymas ir lakavimas. Kai dekoruotus akmenukus įvilko į odos rūbelį, rankose atsirado papuošalai – kulonai. Ir kiekvienas kitokios formos, kitokios spalvos. Šio meno mokė Vida Vaišvilienė. Ji puikiai šį meną yra įvaldžiusi ir mielai savo patirtimi dalijosi su žingeidžiais užsiėmimų dalyviais. Tuo pat metu prie kito stalo darbavosi kita grupė. Aldona Ambrukaitienė patarė ir pamokė, kaip piešti ant akmenukų peizažus, gyvūnėlius, gėles. Gerai, kad Šventojoje prie jūros yra labai daug įvairiausių akmenėlių, todėl nesunku buvo jų pririnkti, o paskui stende sudėlioti ir suklijuoti įvairių dydžių šimtą žmogeliukų. Juk tai šimtas mažų širdelių, du šimtai akelių, du šimtai rankelių ir tiek pat kojelių neša lietuvišką „ AČIŪ“ seselėms ir broleliams už bičiulišką ranką mums pasukus į laisvės kelią. Tai padėka Islandijai – ši idėja dekanės Teodoros Dilkienės. Dar buvo viena edukacinė diena. Iš gamtinės medžiagos ant smėlio buvo kuriamos įvairios kompozicijos. Kaip gražu, kai centre atsiranda apskritas ornamentas, o aplink jį „Baltijos kelias“, „Eglė žalčių karalienė“, „Į šventę“, „ZOO“, „Plaukia laivelis“, „Paukštė lizde“, „Vasaros spąstai“, „NE“ ir dar kitokių. Dar buvo galima pamatyti daug karpinių ir išgirsti, kaip juos kurti.
Didelį įspūdį paliko vakaras „Aš myliu Lietuvą“, kurį vedė Aldona Ambrukaitienė. Tai mintys apie žmones – gyvenančius ir gyvenusius. Buvo kalbama ir dainuojama nedaug, tačiau tai jaudino kiekvieną. Vakaras baigėsi neįprastai – tyliai tyliai, nes tyla irgi klausėsi tylos.
Sekmadienis – bažnyčios diena. Pati bažnyčia, joje Kryžiaus kelio paveikslai, apie kuriuos vėliau gražiai kalbėjo stovyklos svečias iš Trakų Vytautas Januškevičius. Ilgam atminty įstrigo ir klebono pamokslas – ne tik jo turinys, bet ir perteikimo forma.
Būti drauge ir turėti bendraminčių – didelė dovana žmonėms. Ypač tai jaučiama prie laužo. Visad atsiranda, kas moka užkurti laužą, jį prižiūrėti ir užgesinti. O prie laužo kalbama, juokaujama ir dainuojama. Ir kaip nebus gražu ir miela, jei dainuojama švelniai, šviečiant mėnulio pilnačiai, ošiant Baltijai Žemaičių Alkos papėdėje, kur įrengta puiki laužavietė.
Aktyvaus poilsio stovyklos uždarymo metu buvo pasidžiaugta senjorų darbų paroda, jų aktyvumu, nuotaikingumu. Ši didelė stovyklautojų grupė, anot aktorės Gražinos Urbonaitės, tai didelis gyvas organizmas, kurio širdis yra Teodora Dilkienė, o visi kiti – to organizmo kraujotaka.
Aktyvaus poilsio stovykla, vykusi 2018 m. rugpjūčio 20-29 d., buvo puikiai suplanuota. Žmonės, kuriems buvo paskirtos kokios nors pareigos, jas išradingai vykdė. Visą informaciją stovyklautojai gaudavo ryte prieš mankštą. Be to, ji buvo skelbiame stende „Šarkos naujienos“. Kai viskas vyksta sklandžiai ir turiningai, tai ir laikas bėga labai greitai. Grįžome įgiję naujų draugų ir kupini įspūdžių.
Elena Dobrovolskienė, Turizmo fakulteto V grupės klausytoja
Teodoros Dilkienės nuotraukos Medardo Čoboto TAU facebook
