MČTAU Tautodailės fakulteto klausytojų grupė leidosi į edukacinę kelionę po Anykščius ,,Dalinkimės tautinio paveldo vertybėmis“, kur Kultūros centro patalpose susitiko su Anykščių TAU senjorais.
Buvome šiltai sutikti Anykščių TAU senjorų, mūsų laukė gražiai serviruoti, gausiai šio krašto vaišėmis nukrauti stalai, kvepėjo namine duona. Akį džiugino auksarankių anykštėnių tapyti paveikslai, mezginiai, spalvingos rankinės, originalūs papuošalai, iš vilnos veltos skrybėlaitės, beretės, šlepetės, veltiniai. Mūsų atsivežti rankdarbiai buvo išdėlioti greta šeimininkų darbelių. Pasveikinti Anykščių TAU direktorės Jadvygos Miškeliūnienės pažiūrėjome filmuką apie Anykščių TAU, skaičiuojančio 13-uosius mokslo metus, veiklą. Anykštėnės džiaugėsi: kasmet dalyvaujančios kilimų pynimo iš gėlių konkursuose, praeitais metais užėmusios 1-ąją vietą, dalyvavusios gėlių parade Olandijoje, ledo skulptūrų festivalyje Latvijoje, aplankiusios Pakruojo dvarą ir kt. Moterys užsiima įvairia širdžiai miela veikla, sportuoja, keliauja, dalyvauja miesto renginiuose, gyvena pagal Vydūną: „tol jaunas, kol sveikas”. Vyriausiajai klausytojai – Elvyrai Gribulienei – per 80 metų. Bet entuziazmo nestokojanti moteris domisi įvairialype veikla – tapyba ant šilko, vilnos vėlimu, o savo nuostabių skrybėlaičių gamybos paslaptimis noriai dalijosi su mumis.
Mūsų dekanė Irena Jonkuvienė nuoširdžiai pasidžiaugė Anykščių TAU veikla, trumpai pristatė fakulteto veiklą: esame įvaldę ir įsisavinę 31 technologiją – tai pintinės juostos, šiaudų sodai, vilnos vėlimas sausuoju ir šlapiuoju būdu, dailusis siuvinėjimas, dažymas ir antspaudavimas augalais, papuošalai, lėlių gamyba, simegrafija, mandalos, gobelenai, tapyba. Praėjusiais Tautinio kostiumo metais dauguma fakulteto moterų pačios pasisiūdino tautinius rūbus, galvos apdangalus, šiuo metu vis populiaresniais tampančius delmonus. Dekanė atsivežė tautodailininkių, pasipuošusių tautiniais kostiumais, nuotraukų. Ypatinga tautinio paveldo dalis – skiautiniai. I. Jonkuvienė atsivežė savo ilgai brandintą, Lietuvos šimtmečiui skirtą kūrinį „Laisvės keliu”, kuriame atsispindi visa mūsų tautos istorija.
MČTAU klausytoja Aldona Ambrukaitienė pasidalijo literato Jono Ambrukaičio eilėmis, skirtomis tautodailininkėms, besisukančioms amžinos paslapties ir stebuklo verpetuose, nuolat visiems dalinančioms šviesą. Savo jaunystės prisiminimais pasidalijo fakulteto klausytojas Kazimieras Tamošiūnas, pats trečdalį amžiaus praleidęs Anykščiuose, kur viskas sava, miela ir artima.
Dekanė I. Jonkuvienė Anykščių TAU direktorei J. Miškeliūnienei įteikė mūsų literatų knygas, iliustruotas tautodailininkių darbų nuotraukomis – „Dar pabūkim” ir neseniai išleistą, dar spaustuvės dažais kvepiančią „Gyvenimo tėkmėje”, rankdarbių.
Prie šventinio vaišių stalo vyko nuoširdus anykštėnų ir vilniečių bendravimas, dalijimasis patirtimi, įspūdžiais, keičiantis dovanomis, aptariant rankdarbių technologijas bei gamybos subtilybes. Pasivaišinę, buvome pakviesti pasivaikščioti po Anykščių regioninio parko lankytojų centrą. Moderniai įrengtas, stebina savo informatyvumu. Ekspozicijoje pateiktas gamtos ir kultūros paveldas, gausu audiovizualinės medžiagos, galima pasiklausyti įgarsintų legendų, žinomiausių Anykščius garsinusių kūrinių ištraukų, pasižiūrėti vaizdo siužetus apie Anykščių kraštą. Galėjome atsisėsti į seną mokyklinį suolą ir vėl pasijusti mokiniais.
Apsilankėme Anykščių menų inkubatoriuje, įsikūrusiame senosios Anykščių dvarvietės teritorijoje šalia Anykštos upelio buvusioje mokykloje, kurioje kadaise dirbo net pats Antanas Vienuolis-Žukauskas. Inkubatoriuje reziduoja įvairių sričių menininkai – grafikos dizaineriai, fotografai, natūralios kosmetikos gamintojai, tekstilės, stiklo bei keramikos dizaineriai. Čia galima susipažinti su kūrybiniu procesu ir įsigyti kūrinių, lankytis vykstančiuose koncertuose, parodose, dirbtuvėse bei filmų peržiūrose.
Po ekskursijos Tautodailės fakulteto garbės narė, nusipelniusi skiautinių meistrė, „Urtės“ klubo narė Zita Šaltmerienė pasidžiaugė gražiais anykštėnių rankdarbiais, kurie yra ne prastesni už vilniečių, o kai kurie gal būt net pranoksta jų darbelius ir pravedė edukacinę pamokėlę. Išsamiai ir aiškiai papasakojo apie skiautinių gamybos būdus bei techniką, jos subtilybes, pasidalijo savo ilgamete patirtimi, demonstruodama viską atsivežtais pavyzdžiais, nurodė, kokios klaidos daromos, siuvant skiautinį. Mūsų bendras susitikimas labai įdomus, bet laikas nenumaldomai prabėgo ir mums teko atsisveikinti. Dovanų iš anykštėnių rankų gavome didžiulį kepalą gardžios naminės, pačių moterų keptos, kvepiančios duonelės. Mūsų dekanė Irena, dėkodama už nuoširdų priėmimą, pabendravimą, pakvietė anykštėnes atvykti į Vilnių apsilankyti MČTAU tautodailininkų tapybos parodoje, kuri bus eksponuojama Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.
Po sočių pietų apsilankėme neogotikinėje, bazilikinėje aukščiausioje Lietuvoje Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Jos bokštai siekia 79 metrus. Raudonų plytų ir aukštų skliautų šventovė saugo nemažai meno paminklų. Bažnyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima grožėtis nuostabiomis Anykščių apylinkėmis. Bažnyčios šventoriuje gėrėjomės niekur nematytomis, originaliomis dažyto medžio Kryžiaus Kelio stotimis, Jas įrengė dailininkas Rimas Idzelis. Čia palaidoti bažnyčios statytojas klebonas kun. Ferdinandas Uselis, kanauninkai J. Norvila, J. Žitkevičius, kunigai J. Uogintas, A. Gražys, A. Vaškevičius. Nepriklausomybei bręstant pastatyti kryžiai, simbolizuojantys kovą už Lietuvos laisvę ir skirti kovų aukoms atminti, iš tremties ir kalėjimų negrįžusiems, Tėvynės laukuose žuvusiems už laisvą Lietuvą. Šventoriaus gale – dailininko A. Kmieliausko šeimą įamžinanti skulptūra „Žymių anykštėnų tėvams atminti“. Lankėmės Anykščių bibliotekoje, kur stebėjomės lankstiniais: iš senų knygų, laikraščių išlankstytomis nuostabiomis figūromis. Kokia laki ir neribojama žmonių išmonė, fantazija...
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame name-muziejuje apžiūrėjome unikalią, vienintelę pasaulyje anykštėno tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens tapybos parodą. Ypatinga tapybos akmens dulkėmis technika dailininkas įamžino gimtinės peizažus, Lietuvos valstybės simbolius. Žiūrėjome vaizdo siužetą apie neįtikėtiną paveikslų gimimą meistro dirbtuvėje. Ekspozicija mums visiems paliko nepakartojamą įspūdį, ranka pati tiesėsi, norėdama paveikslą paliesti, pačiupinėti. Pastovėję prie A. Vienuolio-Žukausko kapo, atsisveikinome su Anykščiais.
Kelionė buvo labai įspūdinga, turininga ir prasminga. Kupini įspūdžių, naujų idėjų, minčių ir sumanymų grįžome į Vilnių. Pakeliui stebėjome atbundančią gamtą, spalvą keičiančius medžius, lizde betupinčius gandrus, besiganančias stirnaites bei gražuoles gerves. Mes dar sugrįšime į Anykščius!
Gražina Banevičienė
Autorės nuotr.
