Literatūros fakulteto klausytoja Bronė Staskonytė išleido alyvomis kvepiančią (viršelį puošia alyvos šakelė), gyvenimo vėjų atskraidintą eilėraščių rinktinę „Gyvenimo vėjuos“. Tai trečioji autorės knyga. B. Staskonytės kolegos – Bronė Nainienė, Toma Lašienė, Kristina Jakaitienė, Irena Lužinienė dalijasi savo mintimis, įspūdžiais apie šią knygą.
Gyvenimo vėjuos ir klupom, ir ėjom
Literatūros fakulteto klausytoja Bronė Nainienė
Knyga išleista prieš metus, bet karantinas leido leidyklos dažų kvapui išgaruoti. Eilėraščių nuoširdumas, lyriškumas, temų įvairovė nuo to nenukentėjo. Eilėraščiai skamba meile savo kraštui, žmonėms, gamtai, paliečia istorines-biografines, prisiminimų, kelionių įspūdžių ar konkrečių vietovių apdainavimo temas. Erudicija, darbštumas eilėraščiams suteikia ne tik lyrinę, bet ir istorinę, pažintinę prasmę. Kiekviena pasirinkta eilėraščio tema išbaigta, faktai atitinkantys tikrovę, lyriškai surimuoti. Autorės rašymo ypatybė – tikslumas, jei knygą pavadino ,,Gyvenimo vėjuos“, tai ir pagrindžia eilėraščiu:
Gyvenimo vėjuos
Ir klupom, ir ėjom,
Jaunystės sparnų nešami.
Svaiginantys vėjai
Daug laimės linkėjo
Darbų ir draugų apsupty.
Autorė žavisi, myli ir džiaugiasi Lietuvos žmonėmis, brangina gimtinę, savo kraštą. Eilėraštis „Šventam Kazimierui“:
Kai lūpomis liečiu sidabro sarkofagą,
Dėkoju, garbinu, meldžiu meldžiu,
Pavasariais, kai visos upės laužo ledą,
Mus veski meilės ir tikėjimo keliu.
Autorės širdies jautrumą, matyt, nulėmė iš pat vaikystės lydintis skausmas netekus tėvelio. Skausmas, kuris autorę lydi visą gyvenimą, išugdė dvasios stiprybę ir širdies jautrumą:
Kiek vėliau, kiek vėliau į šią žemę
Atėjau, gan liūdnai verkdama,
Amžinybėn buvai iškeliavęs,
Mielas Tėti, augino Mama.
Linkiu autorei gyvenimo džiaugsmo. Džiuginkite skaitytojus naujais kūriniais!.
Vėjas – tai pats gyvenimas
Literatūros fakulteto klausytoja Toma Lašienė
Bronei vėjas – tai pats gyvenimas: ,,Gyvenimo vėjuos|/Alyvos žydėjo,| Ieškojome laimės žieduos“ , ,,Gyvenimo vėjuos kentėjom, mylėjom“, ,,Ir klupom ir ėjom...“. Kiti eilėraščiai – ,,Būna vėjas“, ,,Siaučia vėjas“, ,,Ką švilpauja vėjas“.
Man patiko eilėraščiai, kuriuose svarbus žodis, dėmesys jausmui – meilei. Eilėraštis ,,Pasakyk, jei gali“. Kas ta meilė? Ar į dainą, ar į gėlę ji panaši? Ji gali sužeisti aštriais spygliais kaip rožė, o gal švelni kaip ramunė ar lelija – tauri, trapi. Eilėraštis ,,Tu ateik“ – ,,Tu ateik iš saulėlydžio tolių, / Iš audringų melsvų vandenų“. Eilėraštis ,,Pasiskolink sparnus“ – ,,Pasiskolink sparnus ir atskriski, / Plauki valtim lietaus debesy, /Atskubėk prisiminti jaunystę...|“. Eilėraštis ,,Tebelaukiu Tavęs“ – ,,Tebelaukiu Tavęs, tebelaukiu sugrįžtant, / Per dienas, per naktis ilgesys manyje...
O kiek gražių žodžių, skirtų savam kraštui. ,,Rokiškis“, ,,Mano kraštas“, eilėraštis ,,Kaunas“, kur mokėsi jauna. Linksmi eilėraščiai: ,,Vasara“, ,,Karšta vasara“. Čia ir lelijos, rūtos, alyvos, eglynai, pušynai, rugiai, vilnijančios upės. Bronė savo mintis skiria ir iškiliems Lietuvos žmonėms. Eilėraštis ,,O arkivyskupe! Mečislovai Reiny!“ – ,,Kas dėl Tėvynės meilės nusikalto? / O arkivyskupe! Tavam kely / Geriems darbams grandinės jau nukeltos. / Gimtinės ilgesys Tave pavys?“. ,,Stelmužės ąžuolu šakom didingu / Buvai, esi ir būsi visados“.
Bronelė, kurdama savo eilėraščius, gana daug dėmesio skiria žolynams. Eilėraščiai ,,Bijūnas“, ,,Rūtos“, ,,Rugiagėlės“, ,,Kraujažolė“, ,,Bitkrėslė“, ,,Pelynas“ ir kiti. Sužinome, kaip tie augalai atrodo, kur auga, kam vartojami. O kaip linksmai skaičiau eilėraščius ,,Bulvės“, ,,Daržas“. Tikras daržas eilėraštyje! Kiek pagarbos toms daržovėms! Eilėraščiuose daug jausmo, šilumos, vaizdingumo. Kokie gražūs sakiniai: ,,Lazdynų garbanos šukuotos vėjo“, ,,Sraunus upelis bėga sunerimęs“, ,,Sagų pasaulis, kibišo sukurtas“ – apie varnalėšą. Knygos viršelis, iliustruotas alyvomis, laimę nešančiomis.
Ačiū už tokią puikią knygą!
Žavus ekspromtas
Poezijos gerbėja Kristina Jakaitienė
Gražu, žavu, kai žmogus sugeba vaizdingai kalbėti apie viską, kas jį supa. Žavi pastebėtas ir talentingai atskleistas gimtojo krašto (,,Mano kraštas“, ,,Balta pasaka“, ,,Rokiškis“...) romantiškas grožis, sugebėjimas žavėtis mūsų bijūnais, rūtomis, rugiagėlėmis, viržiais, net varnalėšomis!
Man ypač patiko ,,himnai“ pelynui ir gauromečiui, kuriuos įvertino dar Avicena ir garbina visi nuo Indijos iki Prancūzijos... O Suomija – ar ten autorės negyventa? Įdomu, jausminga, daug informacijos apie šią saugią, tolerantišką ežerų ir saunų šalį. Paskaičius šį gerb. Bronės eilėraštį net norisi ten nukeliauti!
Imponuoja autorės erudicija. Kūrybinės sėkmės!
Kraštui, gamtai, žmogui
Literatūros fakulteto klausytoja Irena Lužinienė
Lteratūros fakulteto klausytoja Bronė Staskonytė išleido jau trečią eilėraščių knygą – ,,Gyvenimo vėjuos“. Graži poligrafija, skaitant malonu laikyti rankose. Bronė puikiai eiliuoja. Pati yra audėja, tautodailininkė. Labai gražiai aprašo apie menininkę tekstilininkę Anastaziją Tamošaitienę. Daug eilėraščių apie mūsų krašto vietoves, miestus (Kaunui skiri tris, apie Krekenavą, Imbradą, Belovėžo girią, Ukrainą, Krymą...). Suomijai paskyrė visą poemėlę, kur apeiliuoja šalies vietoves, ežerus, upes, pilis, rūmus, čia atklydusias gentis. Labai įdomiai rašo apie Eliją Lenrotą:
Elias Lenrotas rinko, užrašė,
Negailėdamas laiko, jėgų.
(Tai berniukas iš kaimo Samati
Knygas skaitė jau net penkerių).
...
,,Kalevaloje“ dainos sudėtos,
Kokias amžiais dainavo tauta,
,,Kalevala“ – tai tautinis epas,
Veinemeinas – linksmoji gaida.
Rinktinėje daug dėmesio skiriama gamtos reiškiniams, metų laikams. Augalams skirti eilėraščiai – tai tiesiog botanikos eiliuota enciklopedija. Čia ir šventės, ir knygos, ir labai šiltos romantiškos eilės. Mūsų Bronelė rašo klasikine silabine-tonine eilėdara, nenaudoja nei verlibro, nei moderno, kas dabar labai populiaru šiuolaikinėje poezijoje.
Literatūros fakulteto nuotraukos
