Nemažai šalių aplankiusi Literatūros fakulteto narė Kristina Sadauskienė šiais metais išsiruošė į Švediją. Dabar ji dalijasi įspūdžiais apie šią kelionę.
„Keliauti pradėjau nuo šešerių. Pirmoji kelionė buvo priverstinė. Su seneliu ir motina keliavome į nežinomybę... į plačiąją Rusiją. Keturiolikos viena grįžau iš tremties“, - prisimena K. Sadauskienė. - Po to su dukra, jau studente, vykome parsivežti senelio palaikų.“
Ji pasakoja, kad tokias šalis kaip Latvija, Estija, Lenkija, Ukraina, Baltarusija, Užkaukazė, Italija, Prancūzija, Vokietija, Austrija, Čekija, pavyko aplankyti dar neperkopus septyniasdešimties.
O ką daryti, kai perkopi aštuoniasdešimt ir negali liautis svajoti, klausia autorė? Praėjusiais metais jai sėkmingai pavyko nukeliauti iki Belgijos, dalyvauti Europos Parlamente akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“.
Šiemet K. Sadauskienė nusprendė tęsti svajonių šalių sąrašą – aplankyti Švediją, tuo labiau, kad Linšiopinge gyvena dukra. Jos įspūdžius apie Švediją galima perskaityti Senjorų užrašuose – čia skelbiama pirma ir antra dalys.
