Vasaros reportažas
MČTAU dalyvauja Inovacijų ir kompetencijų ugdymo instituto vykdomame projekte „Po vienu dangumi“, skirtame vyresnio amžiaus žmonių socialiniams ryšiams bendruomenėje stiprinti. Projekto programoje – užimtumo bei socialinių ir kultūrinių veiklų organizavimas.
Projekto metu Tautodailės fakulteto klausytojai dalyvavo keramikos mokymo programoje, Sveikos gyvensenos fakulteto klausytojų grupė – renginyje „Vaistingosios žolės – ir maistas, ir vaistas“, Turizmo fakulteto – išvykoje į ekologinį Vožterių ūkį, o Šokių studijos dalyvėms nusišypsojo laimė dalyvauti išvykoje į ekologinį bityną Trakų neįgaliųjų užimtumo centre, pakeliui apsilankant Angelų kalvoje.
Trakai, medaus degustacija – tik tiek težinojau, išsiruošusi į kelionę, kurią mums, MČTAU šokių studijos grupėms „Nonnai Dance“ ir „Tad Rytum“, vadovaujamoms Valerijos Strickienės, padovanojo universitetas pagal ES projektą „Po vienu dangumi“. Kas dar įdomaus gali būti šiame kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto Lietuvos sostine įkurtame mieste? Atrodo, viskas girdėta, regėta, išbandyta. Pasirodo, ne viskas! Žmogiškoji šiluma, atjauta, noras padėti įsitvirtinti gyvenime, surasti savo vietą, darbo įgūdžių formavimas ir puoselėjimas – tokius žmogiškojo bendravimo lobius suradome Trakų neįgaliųjų užimtumo centre.
Neįtikėtina, kad per meilę bitėms, jų priežiūrą, centras, vadovaudamasis Vokietijos metodika, dirba su neįgaliaisiais žmonėmis, pradedant nuo 18 metų. Visi jie, vadovaujami išradingo direktoriaus Juozo Norinkevičiaus, dirba, kopinėdami medų, darydami iš vaško žvakes, kurdami daugybę kitų buičiai reikalingų daiktų ar meno kūrinių.
Edukacinio projekto metu sužinojome apie bičių charakterį, kai kurios iš mūsų net pabuvojo gydomajame namelyje, kuriame apie pusvalandį reikia pagulėti ant gultų ir išgirsti bei pajusti, kaip bitės po nameliu gyvena savo gyvenimą. Centro darbuotojas bitininkas Gaudentas Naujokas tvirtino, kad tai viena iš gydomųjų procedūrų, esą bitės savo dūzgimu ištraukia skaudulius iš kūno. Išbandykite ir jūs.
Visos buvome pavaišintos skirtingų rūšių medumi bei žolelių arbata, turėjome galimybę pagaminti po žvakę ir gauti ją dovanų bei apsipirkti neįgaliųjų darbų parduotuvėlėje. Dėkingas direktorius apskaičiavo, kad už mūsų pinigus jo globojamieji galės kartą nuvykti į Šventąją.
Universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė padėkojo centro darbuotojams ir gyventojams už suteiktą dvasinę šilumą. Iš tikrųjų, jautėmės tarsi palaimintos, išvykome su pražydusiomis šypsenomis. Tačiau tai dar ne viskas.
Dvasinės šilumos pliūpsnis nusinešė mus ir į Angelų kalvą šalia Trakų. Įdomi šios kalvos įkūrimo istorija. Dviejų moterų, Dominykos ir Lolitos, idėja įprasminti angelų skulptūromis Lietuvos tūkstantmetį 2009 m. nuo 10 skulptūrų – po vieną kiekvienam Lietuvos šimtmečiui – išaugo iki keliasdešimties. Ten puikuojasi ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto angelas, prie kurio ir nusifotografavome, taip pat Santaikos, Doros, Santuokos, Šeimos, Baltijos kelio ir dar daugybės kitų pavadinimų angelai. Visi jie – kuriantieji gerųjų, dvasingųjų atjautos Lietuvą. Su tokiomis mintimis ir grįžome į Vilnių.
Danutė Jasėnienė, MČTAU šokių studijos grupės „Tad Rytum“ narė
Vidos Jarašiūnienės nuotraukos
